Nors žmogaus veikla nėra vienintelis, tačiau pastaraisiais šimtmečiais svarbiausias klimato kaitos veiksnys, GRYNAS.lt konferencijoje sakė klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.
Jei žmogus visiškai nesikištų į gamtos procesus, atšilimas, anot profesoriaus, vyktų tokia eiga, kokią lemia gamtos veiksniai. "Žmogui geriau būtų į šį procesą kištis kuo mažiau", - sakė klimatologas.
Anot jo, Lietuvoje jau dabar galime matyti tam tikras gamtos anomalijas. „Ypač dažnos tapo sausros, vėlyvos pavasario šalnos, stiprios liūtys, daugiau pasitaiko stipraus snygio atvejų, karščio bangų", - vardijo A.Bukantis.
A. Bukantis pastebėjo, kad Lietuvoje gerokai sumažėjo per pastaruosius du dešimtmečius atmosferos tarša, tačiau tai vyko dėl ekonomikos nuosmukio ir jos restruktūrizacijos.
"Sunku net įsivaizduoti, kokių būtume pasiekę rezultatų, jeigu nebūtų šių ekonominių įvykių. Matyt, tarša nebūtų taip stipriai sumažėjusi. Svarbiausiais pasiekimais laikyčiau plėtojamą vėjo, hidro energetiką, šilumos ūkio modernizavimą, kuris leidžia efektyviau naudoti energijos išteklius. Yra ir kitų gerų darbų", - teigė konferencijos svečias.
Anot A. Bukančio, žmogaus veikla pastaraisiais šimtmečiais yra pats svarbiausias ir galingiausias veiksnys.
Nuo 19 a. pab. anglies dvideginio koncentracija padidėjo 30 proc., metano - apie 25 proc., atsirado visiškai naujų dujinių komponentų - freonų. Jie ne tik keičia energijos balansą Žemėje, bet dar prisideda prie ozono nykimo. Be abejo, tokia tiesa nėra visiems patogi, ypač naftos, dujų, anglies įmonių ar korporacijų atstovams.
Kas iš to uždirba, man nėra žinoma, tačiau tikrai žinau, kad dėl to visi daug prarandame", - konferencijoje „Orų ir klimato kaita - kas laukia Lietuvos?" sakė profesorius.
Paklaustas, kokiomis objektyviomis priemonėmis Lietuva galėtų mažinti taršą, bei daryti aplinką švaresnę, A. Bukantis išskyrė tas, kuriomis jau naudojasi daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių: didinti energijos vartojimo efektyvumą, pereiti prie žaliosios energijos (vėjo, saulės, hidro, bio).
"Transporto sistemoje irgi galima pasiekti labai daug organizuojant transporto srautus, kuo plačiau plėtojant visuomeninį transportą, pereinant prie naujų automobilių, turinčių ekonomišką degalų vartojimą.
Vienas visiems žinomų būdų - būsto apšiltinimas, kuris leistų sutaupyti daug šildymui sudeginamo kuro", - sakė VU profesorius.
Anot mokslininko, gamintis energiją ir šildyti būstus vis tiek reikės. Svarbu naudoti šiuolaikines technologijas. "Biokuras yra įvairus, ne tik medžiai ir anglis, yra didžiuliai ištekliai daugiamečių žolių, medžio atliekų, šiaudų, kurie gali būti tiesiog panaudojami vietoje importinio kuro", - sakė A.Bukantis.
Daugiausiai klausimų apie Lietuvoje besikeičiančius orus sulaukęs profesorius sakė, kad Lietuvoje vasaros būna permainingos, tačiau konkrečių sezoninių prognozių paskelbti negalįs, nes tokių patikimų nėra.
Skaitytojų klausiamas, ar Lietuvoje galimi tokie tornadai, kaip JAV, klimatologas ramino, kad mūsų šalyje susidūrusių oro masių temperatūros skirtumai nėra tokie dideli, tačiau viesulų, anot jo, galime tikėtis ir šiais metais.
