aA
Daugeliui žmonių žuvėdros asocijuojasi su romantišku vakaru pajūryje. Tačiau nedaugelis žino, kad pasaulyje yra net 12 žuvėdrų porūšių, o jų buveinės toli gražu nėra tik pajūryje. Pavyzdžiui, sutikti mažąsias žuvėdras Lietuvoje galima ir šalia Nemuno, nors jų populiacija ir nėra gausi. Kaip Lietuvoje saugomos mažosios žuvėdros, ir kokios buveinės joms palankios?
Mažoji žuvėdra
© Shutterstock

Perėjo tik pavienės poros

Mažosios žuvėdros į Raudonąją knygą įrašytos nuo 1976 metų. Jos Lietuvoje sutinkamas jų porūšis, paplitęs Eurazijoje nuo Europos, išskyrus jos šiaurinę dalį, iki Mandžiūrijos ir Indijos. Tačiau tai visame pasaulyje aptinkama kosmopolitinė rūšis.

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis skaičiuoja, kad 2013 metais Lietuvoje mažųjų žuvėdrų populiacija buvusi apie 200 – 300 porų. Ankstesniais metais jų buvo dar gausiau. Vėliau populiacijos būklė blogėjo. Kaip pasakoja ornitologas, jeigu kažkur ir įsikurdavo mažųjų žuvėdrų pora, dėl žmogaus veiklos ji dažnai neišaugindavo jauniklių. Todėl kai kuriais metais mažųjų žuvėdrų kolonijų Lietuvoje nelikdavo, o Nemuno pakrantėse ir karjeruose perėdavo nebent pavienės šios rūšies paukščių poros.

Šiuo metu, pasak ornitologo L. Raudonikio, mažųjų žuvėdrų populiacijos būklė yra prasta. Jų gausumas šalyje yra nevienodas ir priklauso nuo to, ar palankios buvo hidrologinės sąlygos perėti, kurios lemia ir tinkamų buveinių gausumą arba trūkumą.

„Viską lemia buveinės. Mitybinės sąlygos geros, Lietuva yra paplitimo areale, pakankamai paukščių atskrenda iš žiemaviečių, bet jie tiesiog neranda, kur perėti, arba peri nesėkmingai“, – sako ornitologas.

Mažoji žuvėdra
Mažoji žuvėdra
© Shutterstock

Sąlygos perėti nepalankios

Paprastai mažosios žuvėdros peri didesnių upių ar kitų vandens telkinių smėlėtose salose, rečiau pakrantėse ar nuleistuose tvenkiniuose. Tiesa, rūšis prisitaikiusi perėti naujai besiformuojančiose salose, todėl jeigu sala užaugusi augmenija, mažosioms žuvėdroms ji tampa nebetinkama buveine. Šie paukščiai maitinasi vandenyje, todėl šalia perimviečių, anot L. Raudonikio, mažosioms žuvėdroms reikia švaraus vandens telkinio. Mat, jos gaudo žuvų mailių, kurį sugriebia skrydžio metu nerdamos į vandenį. Šalia dumblėtų tvenkinių šie paukščiai peri labai retai.

Tačiau jau kuris laikas mažosioms žuvėdroms tinkamos buveinės natūraliai ar žmogaus dėka nebesusiformuoja. L. Raudonikis pasakoja, kad jau apie dešimtmetį sąlygos mažosioms žuvėdroms perėti yra ypač nepalankios.

„Labai trūksta buveinių, kur mažosios žuvėdros galėtų perėti. Nebėra tinkamo vandens lygio šalyje, nėra pavasarinių potvynių, dėl to Nemune ir nesusiformuoja atviros salos. Beveik 90 proc. šalies populiacijos peri Nemuno upėje (nuo Druskininkų iki Nemuno deltos). Perėjimo sėkmingumas priklauso nuo situacijos stabiliose salose šalia žemiau Kauno, ties Merkine, Nemuno kilpų regioniniame parke. Pavyzdžiui, ties Druskininkais jos užauga augmenija, todėl jas būtina tvarkyti.

Mat žuvėdros peri tik smėlėtose arba labai skurdžia augalija apaugusiose vietose. Kita vertus, Nemune žemiau Kauno irgi yra problema: upėje yra laivybos kelias, todėl dalis salų yra nukasamos. O dar ir žmonės trikdo šalia kranto salose bei pakrantėse perinčias žuvėdras. Jeigu žuvėdros peri ir jas išbaido iš perimviečių, jos palieka lizdus ir paukščiai nebeišsiperi“, – aiškina ornitologas.

Klimato kaita glemžiasi retą lietuvišką rūšį: imtasi priemonių išgelbėti mylimą paukštį
© DELFI / Paulius Garkauskas

Ornitologas pažymi, kad pasikeitusias gamtines sąlygas galima sieti ir su klimato kaita. Jau ne vienerius metus Lietuvoje nebūta ledonešio, sangrūdų, potvynio, kas natūraliai atkurtų mažųjų žuvėdrų buveines – atviras smėlio ar žvyro salas.

Pašnekovas tęsia, kad pastaraisiais metais mažųjų žuvėdrų populiacijos būklei įtakos turėjo ir nepalankios žiemos: „Paprastai, kai būna ledonešis, ledai „nuskuta‘‘ esamų salų augmeniją. Taip atnaujina žuvėdroms tinkamas perėjimui sąlygas salose. Tačiau šiuo metu ledonešių nėra, nėra potvynių, todėl ir sąlygos susiformuoti natūralioms mažųjų žuvėdrų buveinėms nėra palankios.“

Kita vertus, gausių liūčių sukelti pernelyg dideli potvyniai pirmoje vasaros pusėje, pasak L. Raudonikio, lemia vandens lygio kylimą ir mažosioms žuvėdroms palankios buveinės yra apsemiamos vandeniu.

Mažoji žuvėdra
Mažoji žuvėdra
© Shutterstock

Atkuriamos ir sukuriamos buveinės

Kad mažųjų žuvėdrų populiacija pagausėtų, pasak ornitologo L. Raudonikio, reikia nors kelių metų šiai rūšiai perėti tinkamų sąlygų. Tai pakankamai ilgai gyvenanti paukščių rūšis, kuriai svarbu per savo gyvenimą užauginti nors keletą palikuonių vadų. Todėl gamtininkai, ornitologai ėmėsi patys kurti palankias sąlygas mažųjų žuvėdrų perėjimui, kad ši nykstanti rūšis sėkmingai užaugintų palikuonis. Tai būtų savotiškai ilgalaikė perspektyva ateičiai. Iniciatyva daugiausiai susijusi su tinkamų buveinių perėjimui atkūrimu ir sukūrimu.

„Pradėjome Druskininkų savivaldybėje, sutvarkėme mažosioms žuvėdroms svarbią salą. Kelerius metus intensyviai šienaujant mažosioms žuvėdroms tinkamą teritoriją ir nualinus skurdžioje dirvoje augančią augaliją, šiemet jau sulaukėme mažųjų žuvėdrų. Šiuo metu jos tik kuriasi, bet tikimės, jog perės ne mažiau penkiolika porų. Kaip mažųjų žuvėdrų rūšiai, tai čia jau visa skaitlinga kolonija, nes juk visoje šalyje jų liko ne daugiau 200 porų. Jos dar neperi, bet jau sugrįžusios“, – pasakoja Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.

Mažosios žuvėdros Lietuvoje veisiasi daugiausiai smėlėtose ir akmenuotose didžiųjų upių salose (centre paukštis tupi lizde; T. Fujii nuotr.)
Mažosios žuvėdros Lietuvoje veisiasi daugiausiai smėlėtose ir akmenuotose didžiųjų upių salose (centre paukštis tupi lizde; T. Fujii nuotr.)
© GRYNAS

L. Raudonikis tęsia, kad nuošalesnėse Nemuno atkarpose, kur lankosi mažiau žmonių, bus supiltos įvairaus dydžio salelės, kurios virs mažosioms žuvėdroms tinkamomis buveinėmis perėjimui.

„Tipiška mažųjų žuvėdrų buveinė yra smėlio, žvyro plikos salelės. Planuojama, kad šiemet Lietuvoje atsiras ne mažiau 5 tokių naujų, mažųjų žuvėdrų perėjimui tinkamų salelių“, – tikina ornitologas.

Be to, prie mažųjų žuvėdrų buveinių išsaugojimo labai prisideda ir Nemuno kilpų regioninis parkas, kuris nuolat prižiūri savo teritorijoje esančias saleles – mažosioms žuvėdroms perėti tinkamas buveines. Tikimasi, kad buveinių sukūrimas ir atkūrimas padės nors šiek tiek pagausinti šių unikalių paukščių populiaciją.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.7692

Ukmergiškiai skundžiasi varnomis: gyventojai pasiryžę viskam

Nuolatinė problema kai kurių Ukmergės daugiabučių kiemuose – pulkais juose gyvenančios...

Žvėryno gyventojai pasibaisėjo medžių genėtojų darbu: lieka ne liepa, o stulpas (87)

Vos prieš keletą dienų nurimus konfliktui dėl medžių kirtimo Vilniaus Sapiegų parke, savo...

Geros žinios užkietėjusiems grybautojams: sausra grybų dygimo nesustabdė (5)

Daug kas įsivaizduoja, kad grybavimas – tik rudens sezono malonumas. Iš tiesų, pirmieji...

Miškininkai perspėja: gaisrų pavojus yra didelis

Miškininkai sako, kad daugumoje šalies miškų lieka didelis gaisrų pavojus, todėl artėjant...

Prabilo apie pokyčius: svarsto modernizuoti taromatus ir įtraukti daugiau pakuočių (47)

Lietuviai išties neabejingi aplinkosaugai: aktyvus jų įsitraukimas į vienkartinių gėrimų...

Top naujienos

Andrius Tapinas. Dešimt detalių po rinkimų ir vienas noras (1)

1. Išrinktasis Prezidentas vadovauti šaliai ateina geru metu – viskas gan stabilu, gaisrų...

Išrinkto prezidento tėvas: jau vakar kaimynai pradėjo belsti į langus (7)

Nuo šeštos ryto klaipėdiečio Antano Nausėdos telefonas netyla – artimieji, bičiuliai,...

Išskirtinis interviu: Nausėda darys įtaką partijų veiklai ir keis Prezidentūrą (136)

Naujai išrinktas Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad iki liepos 12-osios, kai įvyks jo...

Maldeikienė apie Nausėdą: jis yra nulis (167)

„Jis yra nulis ir nėra asmenybė“, – taip po rinkimų pirmadienį naujienų agentūros BNS...

Konferencijoje nepasirodęs Karbauskis apie Marčiulionį neužsiminė, džiaugiasi Ropės pasiekimu (42)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis , pirmadienį neatvykęs į spaudos konferenciją...

Praėjus vos dienai po atidarymo, suskilo Kijevo tiltas. Klyčko įtaria, kad buvo šauta (14)

Stiklinį pėsčiųjų tiltą atidarė gegužės 25 d., minint Kijevo miesto jubiliejų. Vos po paros...

Nausėda susitinka su Grybauskaite: ką jie vienas apie kitą jau yra sakę anksčiau?

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitinka su kadenciją baigiančia prezidente...

Dėl sveikatos negalėjęs delsti vilnietis į medikus kreipėsi privačiai: už ką kiekvieną mėnesį mokame mokesčius? (12)

DELFI redakciją pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame moteris rašė, kad ligai užklupus jos vyrą,...

Gabrielius Landsbergis: valstiečių pasirodymas rinkimuose buvo siurprizas visiems papildyta (338)

Valstiečių-žaliųjų rezultatą Europos Parlamento rinkimuose būtų sunku vertinti kaip pozityvų,...

Vilkai sugrįžo – vėl puola (2)

Kėdainių rajono Surviliškio seniūnijoje ūkininkaujantys žmonės įbauginti – vien per...