Gilinimo skandalai išsikvėpė
Iki šiol Klaipėdos uosto gilinimas priminė griovio kasimą kastuvais. Apie tai anksčiau ne kartą yra užsiminęs buvęs uosto vadovas Sigitas Dobilinskas.
Uostą gilindavo gerokai aprūdijusi sena tarybinė technika, atplukdyta iš Latvijos arba Sankt Peterburgo. Didesnio gilinimo projektuose yra dalyvavusios ir ne ką geriau atrodančios žemsiurbės iš Lenkijos.
Buvo atvejų, kai gilinimo konkursą laimėdavo kompanija net neturėjusi žemsiurbių. Kad gilinimas vyktų, būdavo sukuriamos 10 tūkst. litų kapitalo bendrovės, kurios pernuomodavo žemsiurbes iš Rusijos. Keistai atrodė, kai niekam nežinoma, tik ką sukurta bendrovė imasi vykdyti keliasdešimties milijonų vertės valstybės užsakymus.
Nors ir girgždėdamas uosto gilinimas vyko. Iškasta ir į jūros sąvartyną išplukdyta per milijoną kubinių metrų grunto.
Kaskart uosto gilinimas apaugdavo gandais, kad iš vienos krūvelės į kitą žarstomi uosto pinigai, papildomos gilinimo sutartys su vis naujais planuojamo iškasti grunto kiekiais. Niekas tiksliai nežino, kiek realiai iškasta grunto, o kiek prirašyta.
Apie tai, kad uosto gilinimuose vyko piktnaudžiavimų prabilo dabartinis uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. Iškelti skandalingi faktai, subraškėjo kėdės. Tačiau teismų bylos dėl netinkamo uosto gilinimo taip ir nepasiekė.
Nauji faktai kelia nerimą
Dabar aiškėja nauji faktai apie tai, kad uosto gilinimai gali tapti puikia proga pasipelnyti. Tai įrodė Šventosios uosto gilinimas. Kaip teigė E.Gentvilas, Latvių kompanija BGS, norėdama pasipelnyti, tai yra gauti užsakovo rezervą, Šventosios uoste iškasė daugiau grunto nei buvo užsakyta. Į dviem metrais aukštesnį kalną supiltas gruntas nuslinko į akvatoriją. Paaiškėjo, kad šioje istorijoje yra ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistų kaltės. Nepakankamai kontroliuota, kai grunto kalnas pradėjo augti. Nuostolius teko dengti per pusę.
Skandalingu galima vadinti ir tą faktą, kad Klaipėdos uostas gilinamas technika, kuriai jau beveik 80 metų. Kai uostą gilinusi bendrovė „Tramera“ nesumokėjo kapitonui Valerijui Baranovui atlyginimo, šis į viešumą iškėlė faktą, kad ant šono iki 18 laipsnių krypstanti žemsiurbė netgi plaukdavo į jūrą. Tokiam laivui buvo suteikti visi saugos sertifikatai.
Pagal sutartį „Tramera“ turėjo baigti gilinimą prie 131 krantinės iki 2010 metų spalio pradžios. Uosto direkcijos pateiktais duomenimis, šiemet iki vidurvasario buvo atlikta kiek daugiau nei 20 proc. darbų.
Milijoniniai projektai
Netrukus Klaipėdos uoste bus paskelbtas uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo konkurso nugalėtojas. Atplėšus vokus paaiškėjo, kad konkurse dalyvavo šešios užsienio kompanijos. Lietuviškos bendrovės dalyvauti konkurse beveik neturėjo galimybių, nes jos neturi gilinimo technikos.
Konkurso laimėtojui bus pateiktos didžiulės gilinimo užduotys. Pasirašius sutartį, jis per metus turės I etape iškasti 3,86 mln. kubinių metrų, o II etape – dar 0,65 mln. kubinių metrų grunto. Uosto laivybos kanalas nuo Danės upės žiočių iki Jūrų perkėlos bus ne tik platinamas nuo 110 iki 150 metrų, bet ir gilinamas nuo 13–13,5 iki 14,5 metrų.
Preliminariai šiam gilinimui iš ES ir Uosto direkcijos lėšų buvo planuota per 100 mln. litų.
Šis išgilinimas atvers galimybes priimti per 300 metrų ilgio ir 40 metrų pločio laivus. Realiai po to „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale galėtų pradėti veikti konteinerių paskirstymo Baltijos jūroje centras.
Kirba tik vienas klausimas: ar pavyks taip sėkmingai, kaip planuojama, išgilinti uostą? Iki šiol Klaipėdoje nebuvo nė vieno sklandaus uosto gilinimo. Paskutiniajame gilinime šiaurinėje uosto dalyje, kuris užsitęsė kelerius metus ilgiau nei buvo planuota, koją kišo ir kelis kartus didesnis riedulių kiekis nei realiai buvo planuota.
