Aplinkos ministras teigė, kad ministerija laukia Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo, kuriam įsigalėjus, ji turėtų daugiau galių sprendžiant atliekų sektoriaus problemas. Aplinkos ministerija siekia, kad ji galėtų deleguoti į RATC valdybą keturis savo atstovus, o likusius tris skirtų savivaldybės.
Be kita ko, siūloma numatyti galimybę Vyriausybės atstovų apskrityse užsakymu atlikti nepriklausomą auditą, siekiant išsiaiškinti savivaldybių nustatytų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainų dydžio pagrįstumą, skirti savivaldybėms finansines sankcijas už neįvykdytas atliekų tvarkymo užduotis, neleisti privatizuoti sukurtos atliekų tvarkymo infrastruktūros.
Savivaldybės atstovė: viskas gerai ir nereikia nieko keisti
Tačiau, kaip paaiškėjo diskusijų forume, į šiuos pasiūlymus teigiamai žiūri ne visos savivaldybės. Renginyje itin aštriai reformą kritikavo Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė. Anot jos, sistema ir dabar veikia ganėtinai neblogai, todėl jokių pakeitimų esą nereikia.
GRYNAS.lt pasidomėjus, kodėl savivaldybei nepriimtinos Aplinkos ministerijos siūlomos pataisos, ji teigė, kad neva dėl pasikeitusios galios pusiausvyros svarbių sprendimų priėmimui užteks vien tik ministerijos balsų, o savivaldybė, jei jie nepasiteisins, turės už tai atsakyti.
„RATC buvo įsteigti regionų savivaldybių, o dabar iš kažkur nusileidžia ministerija. Kokiu pagrindu? Atsakomybę prisiima savivaldybė, nors sprendimai bus priimami 4 + 3 principu. Reiškia, kad lemiamą žodį tars ministerija. Ji turės teisę priimti sprendimus tokius, kokius nori, bet atsakomybę prisiims savivaldybės“, - tikino D. Berankienė.
Anot jos, Klaipėdos mieste atliekų sektoriuje situacija nėra bloga, todėl jokių permainų nereikėtų. Taip pat ji pridėjo, kad uostamiestyje išrūšiuojama nemažiau nei 17 proc. atliekų. O teiginiai, neva savivaldybės dažnai nėra suinteresuotos tuo, kad į sąvartynus patektų kuo mažiau atliekų, Klaipėdos savivaldybės atstovė pavadino absurdiškais. Valdininkė teigė, kad kuo mažiau šiukšlių į juos pateks, tuo gyventojai mažiau mokės už atliekų tvarkymą.
„Yra vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą, kuri patenka į savivaldybės biudžetą. Už tuos pinigus atsiskaitome su atliekų tvarkytoju. Jeigu daugiau išrūšiuosime, mažiau šiukšlių pateks į sąvartynus ir reikės mažiau mokėti. Tada atsirastų prielaidų mažinti rinkliavą“, - aiškino D. Berankienė.
Panevėžio RATC vadovas: pakeisti valdymą būtų sunku
UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ direktorius Arturas Grucė taip pat neslėpė, kad siekiant įgyvendinti ministerijos siūlomas pataisas, gali kilti teisinių problemų. „Aš labai gerbiu gerbiamo ministro nuomonę. Ministerijos noras turėti įtakos RATC valdyme yra galbūt netgi pagirtinas. Bet yra viena problema. Mes (RATC – red. past.) esame uždarosios akcinės bendrovės ir akcininkai yra savivaldybės. Panevėžio atveju akcininkės yra 6 savivaldybės. Mes veikiame pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Aš manau, kad taip lengvai pakeisti valdymą nebūtų paprasta“, - sakė pašnekovas.
Taip pat jis teigė, kad RATC nėra suinteresuoti, kad į sąvartynus patektų kuo daugiau atliekų. Esą toks įspūdis galėjo susidaryti, kadangi iki šiol buvo mažai galimybių vykdyti aktyvų rūšiavimą ir perdirbimą.
Anot jo, šiuo metu Panevėžyje įgyvendinami investiciniai projektai, kurie turėtų leisti žymiai pagerinti padėtį regiono atliekų sektoriuje. Iki 2015 m. Panevėžyje turėtų atsirasti biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginiai, kurie leis dalį atliekų perdirbti, sudeginti ir iš jų išgauti dujas. „Tuomet į sąvartyną nelabai liks ką vežti. Mano manymu, liks apie 30 proc. atliekų, kurios ten pateks“, - svarstė A. Grucė.
Viceministras: kaltinimai ministerijai – nepagrįsti
„Kai įsijungė ministerijos kontrolė, pamatėme, kad nuo sausio vietoje vienos ar dviejų sutarčių dėl gamyklų statymo gali būti pasirašytos septynios, o gal net ir devynios. Kai yra betarpiška priežiūra, galima pasiekti geresnių rezultatų. Todėl mes norėtume aktyviau dalyvauti kolegialaus valdymo organo veikloje. Įmonės valdyme dalyvautų mūsų (Aplinkos ministerijos – red. past.) atstovai ir dėl to RATC dirbtų efektyviau“, - GRYNAS.lt kalbėjo viceministras, pridūręs, kad ministerija nesiekia prisiimti akcininkų atsakomybės ir tokiu būdu sumažinti savivaldybių įtaką atliekų tvarkyme.
Jo manymu, teiginiai, neva padidėjus ministerijos įtakai RATC valdyme, savivaldybės neteks galios, bet, nepaisant to, vis tiek turės prisiimti visą atsakomybę, yra neteisingi. A. Petkus aiškino, kad pagrindinius sprendimus priima akcininkų susirinkimas, kurį sudaro savivaldybių, kurios ir yra RATC dalininkės, įgalioti atstovai.
„Tai yra ištraukta iš konteksto. Galutinius sprendimus priima akcininkų susirinkimas. Akcininkų susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas. O valdyba yra kolegialus valdymo organas. Mes nesakome, kad ministerija nori perimti akcininkų teises ir pareigas. Taip sakoma tiems žmonėms, kurie nesupranta, kuo skiriasi valdyba nuo akcininkų susirinkimo“, - aiškino pašnekovas.
