Kineskopų kriminalas: ar iš pavojingų atliekų iš tiesų gamintos stiklinės ir buteliai?

Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad viena atliekų perdirbimo įmonė sudaužytus televizorių kineskopus kartu su stiklu parduodavo stiklo fabrikams, kurie iš sveikatai kenksmingos žaliavos pagamino stiklinę tarą, sukėlė diskusijų audrą. GRYNAS.lt aiškinasi, ar iš tiesų kur nors Lietuvoje egzistuoja savyje pavojingų medžiagų turintys stikliniai indai.

Įtarimų sukėlė bankroto administratorius

Ažiotažas kilo tuomet, kai įmonės „Lithuanian Glass Recycling“ (LRG) teritorijoje buvo surastas didelis kiekis televizorių kineskopų duženų. Pasigirdo gandų, kad šias duženas sumaišius su paprastu stiklu buvo ketinama žaliavą parduoti dvejiems stiklo fabrikams, kurie visa tai išlydę, gamino tarą, pavyzdžiui, butelius ir stiklainius, kuriuose gyventojai laiko maistą arba į kuriuos išpilstomi gėrimai.

Įmonė savo teritorijoje negalėjo kaupti tokių medžiagų, nes tai yra pavojingos atliekos, kurias naikina tik specialias licencijas turinčios įmonės.

Tai, kad LRG teritorijoje susikaupusios kineskopų duženos, pastebėjo įmonės bankroto administratorius. Tiesa, tai jis užfiksavo ne Vilniuje, kur oficialiai registruota įmonė, bet įmonės padalinyje, esančiame Kaišiadorių rajone, Vilūnų kaime.

Tačiau vietos aplinkosaugininkai GRYNAS.lt teigė, kad bankroto administratorius pateikė klaidingą informaciją. Atliekos aptiktos ne Kaišiadorių rajone, bet Vilniuje, Savanorių prospekte.

Aplinkos viceministrui Algirdui Genevičiui ši istorija sukėlė labai daug įtarimų. Jo manymu, kadangi prasidėjo LRG bankroto procedūros, atsakomybę už pavojingas atliekas turi prisiimti bankroto administratorius. Ir čia pat jis iškėlė klausimą: kaip atsitiko, kad bankroto administratorius tik dabar susirūpino ir pranešė apie įmonės teritorijoje susikaupusias kineskopų duženas?

„Kadangi prasidėjo bankroto procedūra, visą atsakomybę prisiima bankroto administratorius. Aplinkosaugininkai nuo bankroto pradžios nėra gavę nei vieno pranešimo apie tvarkos nesilaikymą. Tik iš kitų šaltinių gavę signalų aplinkosaugininkai važiavo tikrinti ir rado ten nemažą bardakėlį. Buvo pastebėtas atliekų perviršis. Ten buvo per daug stiklo atliekų, bet jokių kitų pavojingų radinių nebuvo rasta. Labai įtartina, kad įmonė veiklos nevykdo, o jos teritorijoje atsiranda kineskopai, kurie kelia grėsmę. Administratorius 12 mėnesių vykdo bankroto procedūrą. Ir pagaliau kreipėsi su skundu. Norime paklausti: kaip kineskopai atsirado įmonės neveikimo metu?“ – klausė aplinkos viceministras.

Jo teigimu, dėl šio radinio Aplinkos ministerija vykdo tyrimą ir galiausiai bus kreipiamasi į prokuratūrą. Tačiau čia pat A. Genevičius pridūrė, kad į prokurorus dėl šios įmonės veiklos kartą jau buvo kreiptasi. Be to, „Lithuanian Glass Recycling“ visuomet sulaukdavo didesnio aplinkosaugininkų dėmesio. Ji laikyta padidintos rizikos įmone, ne kartą buvo bausta.

„Ši įmonė visada turėjo problemų. Ji buvo bausta dėl leistino kiekio viršijimo, bet ne dėl pavojingų atliekų laikymo. Taip pat buvo nustatytas gumos patekimas į stiklą. Įmonė kartą jau buvo perduota prokuratūrai. Ir už mėnesio prasidėjo bankroto procedūra. Visa eilė neaiškių sutapimų“, - kalbėjo pašnekovas.

Jis teigė, negalintis tiksliai pasakyti, koks kineskopų atliekų kiekis surastas teritorijoje. Tai paaiškės įvertinus pirmuosius tyrimo rezultatus. Tačiau jis paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, kad tokios atliekos kaip stiklas galėjo būti parduotos stiklo fabrikams.

„Aš manau, kad čia išpūstas burbulas. Neįsivaizduoju stiklo fabriko, kuris priimtų tokias atliekas. Tai nėra didelis kiekis ir tikrai niekas nerizikuotų. Nemanau, kad iš to būtų gaminama buitinė tara. Lietuvoje dabar ir taip yra labai daug stiklo. Juk vyksta daugiabučių renovacija“, - aiškino A. Genevičius.

Viceministras: kai kam tapau neparankus

Ir čia pat jis pateikė paaiškinimą, kodėl pasirodė tokia informacija: „Tai yra verslo dalyvių stumdymasis atliekų rinkoje. Tas stumdymasis yra nemažas. Aš įkūriau bent dvi komisijas, kurios griežtai kontroliuos atliekų sektorių ir tirs skundus. Ir tada prasidėjo visi šie dalykai. Darausi kai kam neparankus. Ne tik aš, bet ir Aplinkos ministerijai pavaldūs pareigūnai,“ - atskleidė viceministras. 

Visgi A. Genevičius neslėpė, kad LRG galėjo mėginti neskaidriai užsidirbti. Lietuvoje televizoriais prekiaujančios įmonės už gaminių sunaikinimą atliekas tvarkančioms įmonėms moka pinigus. Kai kada ši suma už toną gali siekti ir 900 litų.

Tačiau tokias atliekas reikia pristatyti specialioms tokio tipo atliekų perdirbimo įmonėms. Kad jos būtų priimtos, reikia sumokėti didžiąją dalį iš gamintojų gautos sumos. Todėl įmonė galėjo susigundyti duženas maišyti su stiklu ir atiduoti perdirbėjams. Taip jai būtų likę ne tik gamintojo pinigai. Ji būtų papildomai uždirbusi pardavusi atliekas.

Žiniasklaidoje buvo teigiama, kad LRG stiklą su kineskopų atliekomis pardavė „Kauno stiklui“. Tačiau šios įmonės atstovai teigė, kad stiklo žaliavos su kenksmingomis atliekomis tikrai nepirko.

A. Genevičius

Labai įtartina, kad įmonė veiklos nevykdo, o jos teritorijoje atsiranda kineskopai, kurie kelia grėsmę. Administratorius 12 mėnesių vykdo bankroto procedūrą. Ir pagaliau kreipėsi su skundu. Norime paklausti: kaip kineskopai atsirado įmonės neveikimo metu.

„Mes stiklo su kineskopų atliekomis tikrai nepirkome. Niekas neleidžia tokių atliekų priimti. Net ir slapčia įmonė parduoti negalėjo, nes viskas yra perrūšiuojama. Kiekviena atlieka apžiūrima. Viskas pereina per rankas. Aklai nieko tikrai neperkame ir į krosnį nekišame“, - komentavo nenorėjusi prisistatyti įmonės atstovė.

Aplinkosaugininkas: dabar kineskopų nėra kur dėti

Kaišiadorių agentūros vyriausiasis specialistas Arvydas Bagdanskas GRYNAS.lt teigė, kad žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, jog kineskopai surasti Kaišiadoryse, yra neteisingi. Anot jo, visa tai aptikta Vilniuje.

„Tos atliekos buvo surastos Vilniuje. Todėl nelabai suprantu, kodėl kalbama apie Viliūnus. Buvau daug kartų nuvykęs į vietą ir kineskopų nemačiau nei anksčiau, nei dabar. Objektas reguliariai buvo tikrintas ir iki bankroto, ir prasidėjus bankroto procedūrai. Tačiau buvo nustatyta tik tai, kad sukaupta per daug atliekų. Dabar ruošiama medžiaga teismui dėl tyčinio bankroto. O šiuo metu susikaupusios stiklo atliekos vangiai išvežamos. Perdirbėjai nori pigiai supirkti, o jie neskuba parduoti“, - kalbėjo aplinkosaugininkas.

Visgi A. Bagdanskas pripažino, kad daužyti kineskopus ir juos parduoti kaip stiklą yra draudžiama. „Pavojingos atliekos negalėjo būti taip perdirbamos. Tai gali padaryti tik tos įmonės, kurios turi specialias licencijas. Ši įmonė tokių licencijų neturi“, - konstatavo pareigūnas.

Galiausiai aplinkosaugininkas kaip ir viceministras pripažino, kad kineskopų fabrikai tikrai nebūtų priėmę: „Joks stiklo gamintojas kineskopų tikrai niekada nepriims. Ne tokių atliekų nepriima. Metalizuoti langų stiklai nepriimami. Ten net keramikos dalelės nepriimamos. Fabrikams labai svarbi kokybė. Kad įmonės teritorijoje galėjo būti sukauptos tokios atliekos, tai taip. Bankroto administratorius nežino, kur jas dėti. Iš kur jos buvo gautos, spėti sunku. Ir tikrai nežinau, kodėl jos buvo priimtos. Gal ir negerais tikslais buvo priimta. Bet, kad tai būtų patekę į rinką, tikrai nemanau.“

Vilniaus miesto agentūros vedėjas Mindaugas Povilauskas GRYNAS.lt teigė, kad iš tiesų gautas pranešimas apie susikaupusias kineskopų atliekas. Tačiau konkretaus kiekio jis įvardyti negalėjo, nes pareigūnai tik šiandien išvyko šios informacijos patikrinti. Detalesnės informacijos jis teigė neturintis.

Asociacija piktinasi nekontroliuojamu pavojingų atliekų eksportu

Žiniasklaidoje pasirodžius skandalingai informacijai, savo nuomonę suskubo pareikšti Elektronikos

platintojų ir gamintojų asociacija (EPA). Išplatintame pranešime spaudai ji pareiškė pasipiktinimą šalies atliekų tvarkymo įmonių savivaliavimu, dėl reikalavimų neatitinkančio televizorių kineskopų tvarkymo juos daužant ir maišant su įprasto stiklo duženomis bei jų perpardavinėjimo. Asociacija ragina valdžios atstovus nedelsiant sutelkti dėmesį problemai spręsti. 

„Asociacija yra ne kartą perspėjusi valstybės politikus, atsakingas institucijas apie Lietuvoje vykstančią neskaidrią atliekų eksporto veiklą – kai jos nėra išvežamos iš šalies. Dėl tokio galimo tvarkytojų verslo piktnaudžiavimo nukenčia valstybė, jos gyventojai, aplinka ir sąžiningai mokesčius mokantis verslas. 2013-aisiais Aplinkos ministerijai esame pateikę siūlymus dėl išvežamų perdirbti atliekų tikrinimų griežtinimo“, – sakė EPA direktorius Mantas Varaška.