srutas, kurios per drenažo sistemą pateko į atvirą vandens telkinį, melioracijos kanalą iš buvusių „Grabupėlių“ bendrovės fermų. Tų pačių, kurios ne taip seniai bankrutavo, buvo parduotos kitam savininkui iš kito rajono, bet jose atsakingai ūkininkauti ir nedaryti žalos gamtai neįstengiama.

„Grabupėliai“ išgarsėjo 2007 kovo pradžioje, kai perpildė srutomis pradėjusį irti rezervuarą, šio pylimas neatlaikė ir griuvo, į aplinką išsiliejo dideli kiekiai srutų. Jos nutekėjo kanalizuotu Grabės upeliu į melioracijos kanalą, pasiekė Šyšos, Atmatos upes, Kuršių marias, pradėjo gaišti žuvys.

Bet komplekso valdytojai ir bendrasavininkiai Aleksas Skablauskas ir buvęs Šilutės rajono meras(2000–2001m.), o dabar – vicemeras Algirdas Balčytis baudžiamosios atsakomybės išvengė. Šilutės prokuratūroje, policijoje, teisme ši byla buvo vilkinama šešerius metus ir galop nutraukta.

Gamtosaugininkų pateiktas daugiau kaip pusantro milijono litų ieškinys už padarytą žalą gamtai liko nenagrinėtas ir yra nepadengtas iki šiol. Tiesa, KLRAAD direktoriaus pavaduotoja Lina Virvilienė pernai, kai baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl senaties, žurnalistę tikino, jog civiline tvarka kompensaciją už žalą gamtai iš komplekso savininkų vis tiek išsiieškos. „Ne, iki šiol dar neišsiieškojom, o naująjį teršimo srutomis atvejį tiria Šilutės agentūra“, – GRYNAS.lt sakė L.Virvilienė.

„Patikrinimą įmonėje pirmadienį baigėme, radome tam tikrų pažeidimų, dėl jų pasiaiškinti iškvietėme į agentūrą kiaulidžių savininką ūkininką Kazimierą Baginską. Kai tik jis atvyks, surašysime administracinės teisės pažeidimo protokolą ir teiksime bendrovei pretenziją gera valia sumokėti ieškinį už padarytą žalą gamtai. Jei savininkas nesutiks, civilinį ieškinį teiksime teismui. Kokio dydžio jis bus – dar nežinau, dar skaičiuojame“, – žurnalistei pirmadienį sakė G.Misevičienė.

Beje, paskutinysis iš kelių įmonės srutų rezervuarų, tas pats, kurio pylimas griuvo 2007 pavasarį, dabar yra mažiausiai pripildytas iš visų. Nusekimo riba žymi buvusį aukštą lygį, akivaizdu, kad iš jo leistas didelis kiekis srutų. Įtartiną srautą griovyje pastebėjo Grabupių kaime gyvenantis žmogus.

Per pastaruosius kelerius metus Šilutės rajone už teršalais nuodytą Šyšos upės vandenį kelioms bendrovėms buvo pateiktos apie 6 milijonų litų finansinės pretenzijos. Bet teršėjai išsisukinėja.

„Grabupėliai“ išgarsėjo 2007 kovo pradžioje, kai perpildė srutomis pradėjusį irti rezervuarą, šio pylimas neatlaikė ir griuvo, į aplinką išsiliejo dideli kiekiai srutų. Jos nutekėjo kanalizuotu Grabės upeliu į melioracijos kanalą, pasiekė Šyšos, Atmatos upes, Kuršių marias, pradėjo gaišti žuvys.

Šyšos upę nevalytomis nuotekomis 2009 liepos mėnesį nuodijo Šilutės savivaldybės įmonė „Šilutės vandenys“. Ji padarė 2,5 mln. litų ekologinę žalą, bet atsakomybės kratėsi. Kaltino spirito gamybos įmonę „Biofuture“ ir sūrių gamyklą „Šilutės Rambynas“ už pernelyg didelės koncentracijos gamybos proceso atliekų išleidimą į nuotekų valyklą.

Klaipėdos apygardos teismas patenkino bendrovės „Šilutės vandenys“ civilinius ieškinius, kuriais ji siekė iš AB „Biofuture“ prisiteisti per 700 tūkst. litų, o iš „Šilutės Rambynas“– daugiau nei 800 tūkst. litų . Bet šiuos sprendimus atsakovai apskundė, tad bylų atomazgų nėra iki šiol.
Dar vieną – 1,23 mln. litų – ieškinį už padarytą ekologinę žalą Šilutėje veikianti spirito gamybos įmonė „Biofuture“ ginčija nuo 2010–ųjų rugsėjo.Tada dėl gedimo gamybos linijoje įmonė išleido didelės koncentracijos nuodų (fuzelio) į Šyšos upę, joje dėl deguonies stygiaus gaišo žuvys.
Visas ekologines žaizdas gamta pati apsivalė, o teršėjai sako– „buvo tik daug triukšmo dėl nieko“.