aA
Ar teko girdėti, kad Lietuvoje randama vis mažiau akmenų? Riedulius tyrinėjantys mokslininkai sako, kad ši tendencija jaučiama jau kurį laiką. Ir jie turi atsakymą, kodėl taip vyksta. GRYNAS.lt domisi, ką galime padaryti, kad šiuo mūsų gamtos turtu galėtų džiaugtis ir ateities kartos.
Salantų regioninis parkas / L. Stalnionytės nuotr.
Salantų regioninis parkas / L. Stalnionytės nuotr.
© Keliaukkitaip.lt nuotr.

Ūkininkai: akmenys tapo aukso vertės

Kad akmenų mažėja, pastebi ir ūkininkai. Juozas, užsiimantis žemdirbyste Krekenavoje, miestelyje netoli Panevėžio, GRYNAS.lt pasakoja, kad dar prieš 6 metus akmenys jo laukuose buvę didžiausiu galvos skausmu. Pastaraisiais metais žemdirbiui tenka vis mažiau bėdų dėl vidury lauko riogsančių riedulių.

„Taip, gal prieš 5 – 6 metus tai veždavau pilną tačką (karutį – red.). Dabar jau mažėja, gal visus jau išrinkom“, – juokiasi Juozas.

Paklaustas, kur surinktus akmenis dėdavo, žemdirbys didžiuojasi šalia jo namo padarytu gėlynu, apstatytu akmenimis: „Viską vežiau žmonai, ji padarė gėlyną ir apdėjo akmenimis.“

O štai statybomis užsiimantis Kelmės rajono gyventojas pasakoja taip pat pastebintis akmenų mažėjimo tendenciją. Zigmas prisimena nepriklausomybės atgavimo metus ir sako, kad tada akmenų būdavo pilni laukai. O dabar situacija jau visai kita.

„Žinokit, kiek anksčiau būdavo daug tų akmenų. Dar kolūkiuose juos rinkdavo ir kraudavo į sunkvežimius. Tada jie būdavo beverčiai. O dabar akmenys darosi aukso vertės. Bijau, kad žmonės juos išrinko visus. Pažiūrėkit, kiek statybų vyksta ir visur reikia akmenų. Jau koks turtas jie pasidarė. Jei taip ir toliau, tai teks importuoti“, - aiškino Kelmės rajono gyventojas.

Kelia susirūpinimą: praeityje populiarus žemės turtas tapo tikru deficitu
© Shutterstock nuotr.

Ledynmečio palikimas

Kad akmenys lietuviams labai svarbūs, sutinka ir Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vadovas Jonas Satkūnas. Anot jo, rieduliai yra išskirtiniai šalies kraštovaizdžio elementai. Anot geologo, rieduliai yra unikalūs žemės plutoje esančių uolienų pavyzdžiai, daugiausiai granito, susiformavę prieš maždaug 500 mln. metų. Į Lietuvą jie atkeliavę slenkant ledynams.

Geologas pasakoja, kad Lietuvos kraštovaizdis prieš ledynų epochą buvo banguotas stepinis, suklotas daugiausiai iš birių smėlingų uolienų – kreidos, žalių glaukonitinių smėlių, neogeno ir devono kvarcinių smėlių, devono margaspalvių molių, kai kur plytėjo kieto molio lygumos. Šiaurės Lietuvoje bangavo dolomito ir klinties plynaukštės, vietomis su karstinėmis smegduobėmis. Per Lietuvą tekėjo senosios Eridano upės vienas iš intakų, ramios upės jungė kelis didžiulius ežerus, tyvuliavusius Vilniaus ir Anykščių apylinkėse.

„Taigi, tame senajame kraštovaizdyje riedulių visai nebuvo, o kietų uolienų nuolaužų galėjo būti tik upių slėniuose“, – sako J. Satkūnas.

Riedulių gausu tik keliuose rajonuose

Riedulius į Lietuvą „atrideno“ ledynai. Anot geologo J. Satkūno, jų Lietuvoje būta ne mažiau nei 6 ir visi jie slinko iš Skandinavijos.

„Ledynai „atrideno“ riedulius – tiksliau atnešė moreną – akmeningą purvo masę, kuri vietomis ir liko tokiu pavidalu, tik kažkiek sukietėjo, o kitose vietose iš šio purvo masės vandens srautai išplovė ir atskirai suklojo žvyro, smėlio klodus, o smulkiausios dalelės nusėdo prieledyniniuose baseinuose – tai dabartinės smėlio ir molio lygumos. Rieduliais geologai vadina visus daugiau ar mažiau apzulintus akmenis, kurių skermuo didesnis nei 20 cm“, – pasakoja LGT vadovas.

Dabar tokių žemės gelmių turtų galima rasti Skuodo (Šauklių riedulynas), Biržų rajonuose, Aukštadvario regioniniame parke. Čia rieduliai yra saugomi ir griežtai draudžiama juos rinkti. Geologas J. Satkūnas išskiria Tytuvėnų regioninį parką, kuriame stūkso akmenų ruožai, vadinami „akmenų rūžomis“.

„Velniakelio, Paežerio, Peleniaus rūžos yra valstybės saugomi gamtos paveldo geologiniai objektai. Tai ledyninės kilmės formos, susidariusios ledyno plyšyje, į kurį buvo išslegiama dugninė morena (ledyno nešama medžiaga). Plyšiu tekėjęs ledyno tirpsmo vanduo išplovė smulkžemį - molį ir smėlį, palikdamas tik riedulius. Kad plyšiu tekėjo vandens srautai, rodo akmenų ruožų galuose susiklostę vėduoklės pavidalo smėlio sankaupos – išnašų kūgiai“, – iš kur šiose vietovėse tiek daug riedulių, aiškina J. Satkūnas.

Geologas tęsia, kad šie akmenynai susidarė buvusiuose ledyno plyšiuose ir juose dabar žemės paviršiuje akmenų tankis vietomis yra 15 – 20 riedulių 16 kvadratinių (4x4 m) metrų plote.

„Jeigu skaičiuotume pagal prielaidą, kad viename kubiniame morenos metre yra bent vienas 20 cm skersmens riedulys (ką liudija natūriniai stebėjimai), gautume, kad Lietuvos žemėje (nuo paviršiaus iki maždaug 200 metrų gylio) dar slypi mažiausiai 16 km³ riedulių“, – tvirtina mokslininkas.

Šauklių riedulynas
Šauklių riedulynas
© VSTT nuotr.

Riedulių kiekis greitai mažėja

Mokslininkai teigia esą anksčiau Lietuvoje būta kur kas daugiau riedulių. J. Satkūnas sutinka su GRYNAS.lt kalbintų ūkininkų pastebėjimais, kad akmenų Lietuvoje mažėja. O priežastis labai paprasta. J. Satkūnas pažymi, kad šie žemės gelmių turtai buvo populiarūs ir naudingi statybose, skaldos gamybai. Todėl dėl intensyvaus riedulių rinkimo ir skaldymo, jų kiekis ėmė greitai mažėti.

„Akmenuotų kraštovaizdžių tyrinėtojai Filomena Kavoliūtė ir Ričardas Skorupskas iš Vilniaus universiteto, (paskelbę straipsnį šia tema 2016 m. žurnale „Geologijos akiračiai“) surinko duomenis apie akmenų naudojimą. 1946 metais buvo ištirti pirmieji 25 riedulynai Vilkaviškio rajone ir iki 1963 m. buvo geologų išžvalgytas 501 pramoninis riedulynas. Didelių riedulynų surasta daugiausia Kretingos, Trakų ir Šiaulių rajonuose. Iš riedulių buvo gaminama skalda“, – žiniomis dalijasi geologas.

Nuo 1959 metų akmens skaldą ėmė keisti dolomitas iš Pakruojo karjerų. Tačiau nors rieduliai statybinių medžiagų gamyboje ir buvo pakeisti kita naudingąja iškasena, jų rinkimas, kaip pasakoja J. Satkūnas, ir toliau liko intensyvus, todėl teko pasirūpinti šių žemės gelmių turtų apsauga: „Intensyvėjant žemės kultūrinimui, jie tapo žemdirbių ir melioratorių priešais. Iš dirbamų žemių jie buvo šalinimai vis intensyviau. Todėl buvo pradėta rūpintis jų apsauga – 1968 metais gamtos paminklais buvo paskelbti 68 didieji rieduliai, o 1971 metais draustiniais paskelbti 8 natūralūs riedulynai.“

Rieduliai „auga“

Skeptikams, kurie sako, kad Lietuvoje gali greitai atsirasti naujų riedulių, nes, kaip teigiama, akmenys „gali augti“, geologai primena: jų augimo greitis yra daug kartų mažesnis už žmonių gebėjimą rinkti ir šalinti akmenis.

Lopaičiių piliakalnio norų akmuo
Lopaičiių piliakalnio norų akmuo
© I. Liškuvienės nuotr.

Anot J. Satkūno, akmenų „augimas“ yra jų savaiminis kilimas į žemės paviršių. Tie akmenys, kurie yra ne tik žemės paviršiuje, bet ir dalis jų glūdi po žeme, turi savybę po truputį lįsti į viršų, bet savo dydžiu, tūriu, jie lieka tokie patys. Kaip aiškina geologas, žemei įšalus, šaltis per akmenis sklinda greičiau. Įšalas pasiekia akmens dalį, esančią po žeme, ir šaldo, traukia drėgmę. Po akmeniu formuojasi ledo sluoksnis, kuris plečiasi ir akmenį kelia į paviršių.

Vis dėlto geologas mano, kad rieduliai Lietuvoje neišnyks. Tačiau, anot jo, didžioji jų dalis, ko gero, bus „įamžinti“ židinių ar skaldos pavidalu: „Manau, akmenys niekada neišnyks iš Lietuvos laukų, nes juos „išaugina“ įšalas, tačiau žemės ūkio technika tampa vis galingesnė ir prieš sėją juos tikrai visus iki vieno išrinks. Klausimas tik toks, kiek jų bus sutrupinti ir virs statybine skalda, o kiek jų papuoš sodybas ir kiemus, galbūt dar išliks įmūryti lauko židiniuose.“

Akmenis naikina žmonių godumas

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštovaizdžio katedros doc. dr. Filomena Kavoliūtė, ilgai besidominti ne tik Lietuvos rieduliais, bet šalies tradiciniu kraštovaizdžiu, sutinka su J. Satkūnu, kad akmenų mažėja. Ji sako, kad akmenų Lietuvoje mažėja dėl žmonių godumo.

„Nauja kultūra, kultūrinis virsmas, besaikis naudojimas. Jis negražus, godus, nejautrus. Juk buvo laikas, kada jie buvo atvežami iš savo pirminės vietos, kaip koks ženklas, bet yra ir išskirtinių riedulių, kiekviena apylinkė tokių turi. Tai yra savitumas, grožis, mes nesuvokiame tokio dalyko, kad natūralumas yra vertė, kad jei mūsų regione yra akmenine tvora aptvertos kapinaitės, tai yra vertybė, kuria mes galime pasigirti. Ir kaip smagu atvažiuoti iš kokio smėlingo regiono į riedulingą vietą ir pamatyti, kaip gražiai atrodo. <...> Tuo reikia didžiuotis ir tas nesupratimas, neįsigilinimas į savo krašto grožį veda į besaikį godumą“, – mano mokslininkė.

Anot jos, šiandien akmuo jau yra įgavęs kitą paskirtį: jei anksčiau jis buvo statybinė medžiaga, tai dabar rieduliai daugiausiai naudojami dekorui.

„Akmenų „augimo“ tempai yra lėtesni nei yra akmenų naudojimo poreikis. Turbūt ne tiek, kiek statybinės medžiagos, <...> o dekorui. Nes tai yra dekoratyvi statybinė medžiaga. Juk galima paimti iš išlieti betoną, bet akmuo yra dekoratyvus. Mano supratimu, tai ir išaugino akmenų paklausą. <...> Natūrali statybinė medžiaga kaip medis, akmuo, jie yra labai svarbūs masinei gamybai. <...> Jeigu jau aš statausi sau namą, man yra labai svarbu, kad mano erdvė būtų graži, aš turėčiau gražų vaizdą pro langą, kad būtų natūralios medžiagos“, – aiškina doc. dr. F. Kavoliutė.

Tiesa, dar anksčiau, pasak geografės, Lietuvoje buvo populiaru akmenimis prekiauti. Ji pasakoja iš gyventojų, pergyvenusių Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, išgirdusi istorijas, kai tarpukariu visas kaimas iš Neries upės rėvų rinko akmenis, dėjo į valtis ir plukdė parduoti į Vilnių. Tuomet vyko intensyvi miestų statyba ir be akmens ji buvo neįsivaizduojama.

„Tai mes turime dar rėvas. Tai aš manau, kad mes, geografai ir geologai, dar nesame padarę, tai gamtos paminklais dar nesame paskelbę rėvų. Iš tiesų reikėtų vieną kitą rėvą pasiskelbti ir gamtos paminklu. Akmenų trūksta. Ir tai yra mūsų kiekvieno pareiga sutramdyti mūsų godumą“, – sako mokslininkė.

Senųjų Ukmergės kapinių tvora
Senųjų Ukmergės kapinių tvora
© DELFI skaitytojas

Be kita ko, ji pasakoja, kad šiandien, kai akmenų greitai mažėja, ardomi jau esantys akmeniniai paminklai, statiniai. Vienas jos pateiktų pavyzdžių – akmeninė kapinių tvora: „Laukuose daug akmenų tvorų kapinių. Tai godumas pradės naikinti ir jas. Aukštumose jų iš tikrųjų yra nemažai, perėjus per visus dirvonus, bet mažėjimas yra akivaizdus ir dar labiau akmenų sumažės. Taip nėra, kad jie visai išnyks, bet žmonės tikrai išprotėję dėl akmenų.“

Akmenis „gina“ įstatymai

Dabar Naudingųjų iškasenų registre nėra nė vieno riedulių telkinio. Riedulių sankaupų – krūsnių, kurių dar visai nesenai buvo gausu galulaukėse, pamiškėse vis mažėja, nes Lietuvoje, kaip sako J. Satkūnas, vis labiau įsigali „akmenligė“: savo aplinką, sodybas žmonės dekoruoja natūraliais lauko akmenimis.

„Savo žemėje rastus akmenis ar iš dirbamų laukų surinktus žemės savininkai gali naudoti savo nuožiūra, nes tai yra savotiška dirvožemio sudedamoji dalis“, – informuoja geologas.

Tačiau, susižavėję rieduliais, turėtų pasidomėti, iš kur teisėtai gaus reikiamą kiekį akmenų, nes bet kur jų rinkti negalima. Visus Lietuvos riedulius nuo 0,5 kubinių metrų tūrio saugo įstatymai.

GRYNAS.lt primena, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama ne tik rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, bet ir sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro natūraliai juose esančius akmenis. Svarbu žinoti, kad tokios pat taisyklės galioja ir riedulynuose (akmenynuose), atodangose, paveldo objektuose. Čia saugomi visi akmenys ir draudžiama rinkti didesnius kaip 1 kubinis decimetras natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą, išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant veiklą, kuri yra leidžiama draustinyje arba kurios vykdymui taikomos išimtys.

Rieduliai saugomi, neleidžiama jų skaldyti ar kitaip niokoti jų geologinės struktūros, o norintys akmenimis papuošti savo sodą, turėtų labai pasidomėti, iš kur teisėtai jų gauti. Vis dėlto, riedulių gamtoje greitai mažėja, o jų „augimas“, mokslininkų teigimu, kur kas lėtesnis nei žmonių gebėjimas juos rinkti. Siūloma riedulius palikti, kur jiems ir vieta – laukuose, miške, nes naujų riedulių atsiradimas gali ilgai užtrukti.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvoje pasikeitė medžioklės taisyklės (43)

Ketvirtadienį įsigaliojo Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimai,...

STT tyrimas apnuogino aplinkosaugininkų ydas: medžiotojus tikrina būrelių nariams pavaldūs pareigūnai (24)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) baigė plataus masto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos...

Stumbrės istorijos pabaiga: įtakingas brakonierius baudžiamosios atsakomybės išvengė, o aplinkosaugininko likimas kol kas neaiškus (123)

Stumbrę nušovęs ir daugiau nei 36 tūkst. eurų už gamtai padarytą žalą turintis sumokėti...

Skirgailė Žalimienė – apie bylas, kuriose ginama teisė į saugią ir švarią aplinką (3)

2020-ieji – tai iššūkių metai ne tik sveikatos apsaugos, bet ir aplinkosaugos srityje. Bereikia...

Į Vilnių užsukęs Europos Komisijos narys domėjosi užstato sistemos veikla (9)

VšĮ „ Užstato sistemos administratorius “ (USAD) biure ir pakuočių skaičiavimo centre...

Top naujienos

Susirgus Seimo nariui laukia didelio masto epidemiologinis tyrimas: pasakė, kam reikia izoliuotis (20)

Koronavirusu susirgus Seimo nariui iš valstiečių žaliųjų frakcijos Valerijui Simulikui,...

Siaubo naktis prie Vilniaus: po kruvinos orgijos siaubingas kančias patyrusi moteris neturėjo galimybių išgyventi (118)

Moteris neturėjo jokių galimybių išgyventi – net jeigu ji iš karto būtų patekusi į medikų...

Nepamirškite persukti laikrodžių: grįžta žiemos laikas (109)

Paskutinį spalio sekmadienį Lietuva vėl grįžta prie žiemos laiko ir laikrodžius suksime atgal....

Koronavirusu užsikrėtė Andrius Tapinas: yra reikalų atnaujinta 18.54 (531)

Šeštadienio vakarą žinomas visuomenės veikėjas, žurnalistas Andrius Tapinas savo feisbuko...

Dailius Dargis | D+ nariams

Bušido kovotojo Morkevičiaus žūtį vis dar gaubia paslaptys: treneris pasakoja apie paskutines jo dienas N-18

„Kai mes susipažinome, Remigijui buvo 12 metų. Esu pirmasis ir vienintelis jo treneris. Yra...

Koronavirusas nustatytas parlamentarui: antradienį dalyvavo Seimo posėdyje papildyta 19.32 (197)

Valerijus Simulikas , parlamentaras iš valstiečių žaliųjų sąjungos, nusprendęs pasitikrinti,...

Du „Neptūno“ žaidėjai serga koronavirusu, bet klubas prašo leidimo treniruotis

Penktadienį Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjams, treneriams ir administracijos nariams buvo atlikti...

Serialų veikėjas sugrįžta: prieš svarbius rinkimus – keisti Zelenskio manevrai (95)

Daugumą parlamente turinti viena partija, jos patvirtinta vyriausybė ir prezidento paskirti regionų...

„Ryto“ ir „Žalgirio“ mūšį apšildė dubleriai: triumfavo gausiai sirgalių palaikyti kauniečiai (3)

Trečiąją pergalę iš eilės NKL – VIKINGLOTTO iškovojo gausaus sirgalių būrio palaikoma Kauno...

Lietuvis išbandė nakvynę kalėjime – ne už nusikaltimą, o už pinigus (16)

Suomijoje viešėjęs Orijus savo noru pateko į kalėjimą. Kaip tai nutiko? Pasirodo, buvusiame...

|Maža didelių žinių kaina