aA
Šių metų pavasarį paskelbta žinia, kad  nuo 2013-ųjų draudžiama verslinė žvejyba Kauno mariose, o nuo 2015-ųjų draudimas įsigalios ir kituose Lietuvos ežeruose. Dveji metai palikti kaip pereinamasis laikotarpis, kad verslininkai spėtų „persikvalifikuoti“ ir užsiimti kita veikla. Vis dėlto, nors įsakymas aplinkos ministro pasirašytas tik šiais metais, jau girdisi pasiūlymų Kauno mariose rasti vietos žvejų mėgėjų ir verslininkų draugystei.
Verslinė žvejyba
Verslinė žvejyba
© Shutterstock nuotr.

Be verslinės žvejybos supūtų žuvys?

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas sako, kad dabartiniame įstatyme yra leidžiama verslinė žvejyba didesniuose negu 200 ha vandens telkiniuose. Kauno marios užima didžiulį plotą, todėl jį palikti vien žvejams mėgėjams būtų žalinga pačiam vandens telkiniui.

„Žuvis, kaip ir kitas gyvūnas, pasenęs – padvesia. Konsultavausi su mokslininkais, kurie užsiima šita sritimi, jie visuomet sako: jeigu žuvis užauga, ją reikia pagauti. Jeigu jos nepagauni, ji padvesia, gula į dugną ir ten pūva. Reiškia užteršia ežerą ir praktiškai, jeigu tokia linkme eitume, iš žuvų liktų tik nedideli plakiukai ir pūgžliai. Čia ne karpius auginti prūde – kada juos paaugini du-tris metus, išgaudai ir viskas. Gamta pati reguliuoja tokius dalykus. Per amžius Lietuvoje buvo verslinė žvejyba. Jeigu prieš 50, ar prieš 100 metų pamatydavo žmogų, stovintį su meškere ant kranto, jį vadindavo tinginiu, kad jis štai nenori užsimesti tinkliuko ir pasigauti žuvies“, - savo argumentus dėstė A. Salamakinas. Anot jo, žuvies ir tuo metu pakako visiems, jos užtektų ir dabar.

Žinome, kad verslininkai parodo labai nedidelę dalį savo laimikio. Jeigu jie sąžiningai rodytų savo laimikius, manau, kad nebūtų ir viso konflikto.
T. Virbickas

Seimūnas mini Latvijos pavyzdį. Ten vidaus vandenų plotas mažesnis nei Lietuvoje, bet žuvies pagaunama daugiau. Kaimynams nekyla minčių uždrausti verslinę žvejybą, o lietuviams kyla. Tai A. Salamakinas vadina populizmu.

„Aš galiu tiesiai šviesiai pasakyti, tai yra absoliutus popsas. Sakoma, kad žvejų mėgėjų yra kokie 30-50 tūkst., o verslininkų žvejų - tik kokie 500-700, tai už mus balsuos žvejai mėgėjai. Aš nesivaikau jokio popso. Sakau, kad jeigu per amžių amžius Lietuvoje vidaus vandenyse vyko verslinė žvejyba ir jiems tos žuvies pakako, manau, kad ir dabar tai reikia daryti“, - kalbėjo parlamentaras.

Siūlo Kauno marias išnuomoti

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas siūlo skelbti konkursą ir leisti Kauno marias išsinuomoti vienai verslo bendrovei, kuri ir mėgėjams leistų žuvauti, ir pati žuvis galėtų gaudyti, ir jas papildomai veisti, ir kariautų su brakonieriais. Ji būtų kaip Kauno marių savininkas, kuriam ir priklausytų sužiūrėti visą tvarką.

Algimantas Salamakinas
Algimantas Salamakinas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Paleistas gandas, kad verslininkas žvejys išgaudo visas žuvis ir palieka ežerą tuščią. Nieko panašaus. Verslininkas žvejys lygiai taip pat kaip ir verslininkas ūkininkas, kuris augina karves. Jis juk neišpjauna visų karvių rudenį ir paskui sėdi nežinodamas, iš ko gyventi. Jis veisia žuvis, saugo jas ir visa kita. Niekuomet nereikia priešpriešinti verslinę žvejybą ir mėgėjišką. Visuomet užteks mėgėjui vietos ant kranto pažuvauti. Tuo labiau, kad dabar visi propaguoja mėgėjišką žvejybą „pagavai-paleisk“. Bet jeigu einama tuo keliu, kad norima mėgėjiškai pasigauti du maišus žuvies ir parsinešti namo, o po to ja prekiauti... Tai jau ne hobis, ne pramoga, o išeina kiti dalykai. Reikia tuos dalykus labai žiūrėti, atvirai apie tai kalbėtis“, - teigė A. Salamakinas.

Per amžius Lietuvoje buvo verslinė žvejyba. Jeigu prieš 50, ar prieš 100 metų pamatydavo žmogų, stovintį su meškere ant kranto, jį vadindavo tinginiu, kad jis štai nenori užsimesti tinkliuko ir pasigauti žuvies.
A. Salamakinas

Paklaustas, ar iš dabar veikiančių verslinės žvejybos įmonių jis mato potencialų Kauno marių nuomotoją, Seimo narys purtė galvą. Anot jo, realų kandidatą galima būtų nustatyti tik paskelbus konkursą: „Tikrai nežinau nei pavadinimų, nei žmonių pavardžių. Bet kuomet Kauno mariose prieš penkis metus buvo penki ar šeši nuomininkai, tada tvarka buvo kaip kolūkyje – kai visi savininkai, niekas nėra savininkas: svarbiausia pagauti žuvį, o žuvivaisa, apsauga, krantinių įrengimas, išvalymas neberūpi“, - kalbėjo A. Salamakinas.

Tie, kurie gavo išmokas už pasitraukimą iš Kauno marių, anot jo, jau neturėtų dalyvauti konkurse.
Seimo narys atskleidžia, kad diskusija dėl tolimesnio Kauno marių likimo vyksta jau gerus metus. Pats A. Salamakinas viliasi, kad dar lapkričio viduryje pavyks šiuo klausimu pasistūmėti į priekį, t.y pateikti naują įstatymo redakciją ar pataisas, leidžiančias suderinti verslininkų ir žvejų mėgėjų interesus.

Nuomonės nekeičia: verslinės žvejybos turi būti atsisakyta

Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai žvejai verslininkai deklaravo, kad visas jų uždarbis siekė 667 198 litų. Apyvarta iš žvejų mėgėjų per metus siekė apie 150 mln. Lt, įskaitant kurą, apgyvendinimo paslaugas, inventorių ir kitas išlaidas. Taigi, daroma išvada, kad ekonomiškai labiau apsimoka plėtoti mėgėjišką žvejybą, o ne verslinę.

Tai patvirtina ir Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kuris sako savo nuomonės nekeičiantis – kaip ir nutarta, verslinės žvejybos po 2015-ųjų nebeliks visuose Lietuvos ežeruose. Paliekamas tik leidimas užsiimti versline specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba.
Taip pat žvejyba bus leidžiama Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje.

V. Mazuronis spaudos konferencijoje akcijai "Lašiša 2013"
V. Mazuronis spaudos konferencijoje akcijai "Lašiša 2013"
© DELFI / Tomas Vinickas

„Kadangi verslinė žuvininkystė nuo 2013-ųjų metų Kauno mariose sustabdyta, jos atgaivinti tikrai nereikia. Aš kaip ministras, nors įsakymas pasirašytas prieš mane buvusio ministro, jo nekeisiu. Nekeisiu ir įsakymo nuo 2015-ųjų sustabdyti verslinę žuvininkystę visuose kituose gėliuose vandenyse, išskyrus tam tikras žuvų rūšis ir išskyrus Kuršių marias. Manau, kad tai būtina padaryti, tam, kad atstatytume mūsų žuvų resursus, kurie ne didėja, o nyksta“, - savo nuomonę išdėstė ministras.

Jis sako, kad verslininkų, kurie dirba žvejybos srityje, sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą nekompensuoja patiriamų žuvų nykimo išlaidų ir sudaro prielaidas ne visai skaidriam verslui funkcionuoti.

„Reikia ieškoti kitų variantų, ką mes dabar ir darome. Mūsų vandenys turi būti maksimaliai įžuvinti, kad jie taptų rekreacijos objektais, taptų žmogaus – nuo vaikų iki senelių – bendravimo su gamta šaltiniu. Turi būti daromi tokie projektai, kaip žvejų rojus, turi būti vystoma mėgėjiška žūklė. Tai ekonominiu požiūriu pagal valstybės gaunamus mokesčius, ir gamtosauginiu požiūriu, ir visuomenės šeimos, bendruomenės stiprinimo požiūriu yra teisingesnė perspektyva“, - sako V. Mazuronis.

Buvo laikas gauti kompensacijas, dabar – tai praeitis

Ministras primena, kad verslininkams buvo sudarytos galimybės išeinant iš Kauno marių gauti Europos Sąjungos kompensacijas. Tokia galimybe pasinaudojo trys įmonės, gavusios 1,25 mln. litų. Dar trys versline žvejyba mariose užsiėmusios įmonės „Arborator“, „Vidora“ ir „Kamesta“ nepateikė paraiškų dėl kompensacijų. Koks jų likimas dabar, V. Mazuronis teigė nesidomintis, nes jam svarbu visuomenės, o ne atskirų verslo grupių interesas.

„Kauno mariose buvo laikas, kada žmonės pasitraukė iš verslinės žvejybos, tuo metu buvo galimybė jiems gauti europines kompensacijas. Žengti žingsnį atgal – būtų didelė klaida, - svarstė V. Mazuronis. - Tikrai nesidomiu nė viena konkrečia kompanija, kuri jau išėjo, ar liko. Žinau, kad jie turėjo galimybę padaryti tai, ką padarė kiti. Man sunku motyvuoti jų pasirinkimą, gal kas iš kolegų, kurie propaguoja grąžinimą, geriau žino tuos klausimus. Manau, kad šitoje vietoje mes turime žiūrėti į bendrus, didžiosios daugumos interesus“.

Didžiausia bėda – nuslėpti tikrieji pagaunamos žuvies kiekiai

Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektorius vadovas Tomas Virbickas GRYNAS.lt teigė, kad tiek iš mokslinės, tiek iš žmogiškosios pusės laikosi nuomonės, kad Kauno mariose galėtų sugyventi tiek žvejai mėgėjai, tiek ir verslininkai, jeigu tik pastarieji deklaruotų tikruosius pagaunamos žuvies kiekius ir už tai gaunamas pajamas.

„Vien tik su versline žvejyba žuvų išteklių negalima sieti, nes yra ir vandens kokybės problemos. Dar vienas dalykas, į kurį anksčiau nelabai kas atsižvelgdavo, ir kurį sunku įvertinti – nelegali žvejyba. Anksčiau ji buvo ganėtinai intensyvi, bet skaičiai parodė, kad kada pasitraukė dalis verslinių įmonių iš šito verslo Kauno mariose, kitais metais buvo stebimas aktyvus žuvų pagausėjimas“, - sakė mokslininkas.

Vis tik didžiausia problema, kurios taip paprastai neįrodyti, kaip svarsto pašnekovas, yra verslinių žuvininkystės įmonių neskaidrumas: „Žinome, kad verslininkai parodo labai nedidelę dalį savo laimikio. Jeigu jie sąžiningai rodytų savo laimikius, manau, kad nebūtų ir viso konflikto“, - sako T. Virbickas.

Mokslininkas: kad žuvys pūva ir sunaikina visą ekosistemą - nesąmonė

Mokslininkui išsakius A. Salamakino iškeltas prielaidas, kad jeigu žuvis Kauno mariose nebus išgaudoma, ji pradėtų dugne pūti ir kenkti visai žuvų populiacijai, T. Virbickas tokius svarstymus pavadino nelogiškais.

„Ne vien A. Salamakinas taip sako, ir kiti mėgsta šitą argumentą... Gilioje priešistorėje, kai niekas tų žuvų negaudydavo, juk viskas jau būtų išpūvę ir užrūgę. Yra Lietuvoje juk ir rezervatai, tas pats Žuvinto rezervatas – juk nežūsta tas ežeras, viskas yra suvartojama. Gamta pati sureguliuoja viską“, - sakė Gamtos tyrimų centro darbuotojas.

Tikrai nesidomiu nė viena konkrečia kompanija, kuri jau išėjo, ar liko. Žinau, kad jie turėjo galimybę padaryti tai, ką padarė kiti. Man sunku motyvuoti jų pasirinkimą. Manau, kad šitoje vietoje mes turime žiūrėti į bendrus, didžiosios daugumos interesus
V. Mazuronis

Anot jo, užsienyje, kai ežerai būna labai užteršti, taikoma tokia praktika – yra išgaudoma dalis žuvų, bet jokiais būdais ne plėšriųjų, ir tokiu būdu pašalinamas fosforas iš ežero. Ežeras yra šiek tiek apvalomas. Tačiau tai taikoma tik išimtiniais atvejais.

„Teiginys, kad žuvys žūsta, pūva ir pražudo visą ekosistemą, atleiskite, bet tai yra nesąmonė“, - sakė T. Virbickas.

Pašnekovas taip pat paaiškino, kokią įtaką užterštas vanduo gali daryti žuvų populiacijoms. Jeigu vanduo nešvarus, jis gali keisti žuvų rūšinį sąstatą: „Po truputį Kauno marios, Nemunui nešant savo nešmenis ir susikaupus istorinei taršai, kai anksčiau vandenų nelabai valydavo, pradeda žydėti kasmet vis labiau ir vis intersyviau. Tai rodo, kad Kauno marios yra ganėtinai užterštos biogenais. Priklausomai nuo vandens kokybės keičiasi ir žuvų bendrija“, - GRYNAS.lt pasakojo mokslininkas.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aplinkosaugininkai kreipiasi į žvejus: per karantiną šių reikalavimų būtina laikytis (10)

Aplinkos ministerija pranešime spaudai primena, kad karantino metu žvejojantieji turi laikytis...

Per parą Lietuvoje kilo 38 žolės gaisrai (14)

Trečiadienį Lietuvoje kilo 38 žolės gaisrai, išdegė 31,9 hektarų, skelbia Priešgaisrinės...

Kreipiasi į keturračių savininkus: jau peržengtos visos ribos (75)

Pavasarį bunda gamta, suaktyvėja miško, slėnių ir pievų gyvenimas. Paukščiai, gyvūnai,...

Prieniškės katės namo parnešė 16 erkių: Laimo liga susirgusi moteris nori įspėti visus (14)

Pavasarį kasmet stebimas didžiausias erkių aktyvumas, todėl žmonės tampa budresni saugodami ne...

Miške aptiko šiukšlių kalnus – savivaldybės ši teritorija nesudomino (10)

Į Vilniaus rajone, Kuprioniškių apylinkėje, plytintį Juodąjį mišką šunų pavedžioti...

Top naujienos

Kol valdžios žmonės galvojo, koronavirusu užsikrėtęs Mantas greitųjų testų gavo iš draugo (159)

Tik po savo istorijos paviešinimo medikų dėmesio sulaukęs renginių vedėjas Mantas Kazlauskas...

Itin slapta lietuvių grupė feisbuke sudomino JAV pareigūnus: po Vilniuje atliktų kratų – neįtikėtini liudijimai (168)

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą atskriejęs pranešimas apie socialinio tinklo „...

Koronavirusu susirgęs Seimo nario padėjėjas: jokių simptomų nejaučiau, testą dariausi tik dėl galimų kontaktų darbe (104)

Seimo Socialdemokratų darbo partijos frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius antradienį Delfi...

Maksvytis – apie „vėluojantį“ koronavirusą Rusijoje, keistą išsiskyrimą ir neregėtas algas vietiniams (2)

Debiutinis Kazio Maksvyčio sezonas Rusijoje neprisvilo. Sunkiai įsibėgėjusi lietuvio vadovaujama...

Griežto karantino Čečėnijoje metu – bauginantys vaizdai socialiniuose tinkluose (64)

Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, jog bet kuris asmuo, pažeidęs...

Niūrios britų mokslininkų prognozės: apskaičiavo, kiek COVID-19 gali pareikalauti gyvybių (1)

Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai teigia, kad naujasis koronavirusas gali nusinešti...

Kelionės po pandemijos bus kitokios: už tą pačią kainą bus galima gauti daugiau (49)

Kaip atrodys mūsų kelionės, pasibaigus pandemijai? Bendrovės „Travel planet“ vadovė...

Jei ant augintinio odos užčiuopėte guzelį, delsti negalima: laiku nesureagavus, prognozės – liūdnos

Jei glostydami augintinį užčiuopėte neįprastą guzelį, nereikėtų į tai numoti ranka – tai...

Kalbos apie priedus koronaviruso židiniuose dirbantiems medikams liko kalbomis – algos nedidės Veryga naują projektą žada rytoj (180)

Antradienį Seime įstrigo siūlymas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems...

Koronavirusas nustatytas dar 4 asmenims – iš viso susirgo 537 žmonės (137)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad antradienį, atlikus tyrimus, Lietuvoje...

|Maža didelių žinių kaina