aA
Lauko tualetas
Lauko tualetas
© Wikimedia Commons nuotr.

Kas šeštas Lietuvos gyventojas vis dar naudojasi lauko tualetu, o kas penktas lietuvis vis dar geria šulinio vandenį. Tokie duomenys paaiškėjo naujienų portalo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai" atlikus viešosios nuomonės apklausą.

Tyrimas atskleidė, kad lauko tualetu naudojasi bei šulinio vandenį dažniausiai geria kaimo vietovių gyventojai.

Daugiau nei 67 proc. apklaustųjų teigė namo viduje prisijungę prie centrinės kanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvių tualetu naudojasi namo viduje su autonomine nuotėkų duobe. Tačiau 16 proc. apklausos dalyvių vis dar naudoja lauko tualetus.

Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, šulinio vandenį, kaip geriamąjį naudoja beveik 23 proc. atsakiusiųjų. Beveik 77 proc. teigė geriantys vandenį iš centralizuoto vandentiekio.

GRYNAS.lt jau yra rašęs apie šalyje vyraujančią problemą, kai lauko tualetai įrengiami šalia geriamojo vandens šulinių.

„Higienistų teigimu, metras grunto užmuša visus mikrobus, tačiau metams bėgant jis prisisotina. Tada cheminiai elementai ir mikrobai keliauja toliau. Tuomet jau niekas nesifiltruoja, vadinasi – nebe filtras, o kas jį keis? Taip ir gyvename 20-30 metų, o paskui sakome – „Šuliniuose nitratai“. Žinoma, juk mūsų lauko tualetai gale tvarto, o šulinys – šalia to tvarto, tik už kito kampo. Kad to išvengtume, Aplinkos ministerija ir numatė pirmiausia sutvarkyti vandentvarką“, - GRYNAS.lt yra teigęs UAB „Trakų vandenys“ vyr. inžinierius Kęstutis Venzlauskas.

Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, šulinio vandenį, kaip geriamąjį naudoja beveik 23 proc. atsakiusiųjų.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 16-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

GRYNAS.lt primena, kad iki 2015 m. Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, jog 95 proc. visų Lietuvos gyventojų galėtų naudotis viešai prieinamu švariu ir saugiu geriamuoju vandeniu.

Baudos – iki 10 tūkst. litų

Nuotekų tvarkymo reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus. Atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis yra numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51 (6) straipsnyje - Aplinkos teršimas nuotekomis.

Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas - užtraukia baudą piliečiams nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams - nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.

Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, - užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams - nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tuos pačius pažeidimus, - užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų ir pareigūnams - nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

„Į vandens telkinius patekę organiniai teršalai mažina vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, dėl to dūsta žuvys, kiti vandens organizmai, nyksta augalai. Su nuotekomis patekę azoto ir fosforo junginiai sukelia vandens telkinių eutrofikaciją“, - perspėja Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Valūnas.

Terminas:

Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui, tuo tarpu sausumos ekosistemas labiausiai neigiamai veikia nitratų padidėjimas.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aplinkos ministerija ragina barus imtis iniciatyvos rinkti nebetinkamas naudoti elektronines cigaretes

Rūkančių elektroninės cigaretes Lietuvoje daugėja. Aplinkosaugininkai primena, kad nebetinkamų...

Atnaujinantiems būstą primena, kur dėti statybines atliekas: dažna klaida gali pridaryti bėdos

Atėjus vasarai ir atostogų metui, dažnas iš mūsų nusprendžia dalį jų skirti namų remontui ....

Įvardino, kas labiausiai kenkia spygliuočiams – dėl to medžiai net nudžiūva

Vasaros laikotarpiu, atšilus orams, susidaro palankios sąlygos medžių kenkėjams plisti. Todėl,...

Susiruošėte pailsėti miške ar prie ežero? Sužinokite, kada galite sulaukti nemalonumų

Vasarą daugelis žmonių renkasi aktyvias pramogas gamtoje . Vieni skuba prie vandens telkinių,...

Nežinote, ar jūsų gręžinys legalus? Pasakė, kur pasitikrinti ir kaip įteisinti

Nemažai gyventojų susiduria su situacija, kai nežino, ar gręžinys, kurio vandenį jie naudoja,...

Top naujienos

Grybauskaitė CNBC prabilo apie Kaliningradą: Putinas gąsdina Lietuvą, bet mes jau jų nebijome (2)

Kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė interviu televizijai CNBC dar kartą...

Karo ekspertai: reikia be užuolankų parodyti, kad agresija prieš NATO narę reikštų operaciją konkrečioje Rusijos teritorijoje

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, jog nors...

Karas Ukrainoje. Po dar kelių kruvinų Rusijos atakų – grėsmingas Zelenskio pareiškimas (11)

Rusijos atakos, pareikalaujančios ir žmonių gyvybių, Ukrainoje nesiliauja – vėl apšaudyti...

Tarp šalies vadovų turtingiausias – prezidentas Nausėda

Tarp šalies vadovų didžiausias yra prezidento Gitano Nausėdos šeimos turtas, jis siekia beveik...

Naujas Rusijos išpuolis sukrėtė: įvykdytas vienas įžūliausių teroro aktų Europos istorijoje (1)

Šimtai gelbėtojų dieną ir naktį dirba rusų atakuotame Ukrainos Kremenčuko miesto prekybos...

Nuo liepos – pokyčiai užimtumo sistemoje: keisis išmokos, naujos taisyklės bedarbiams

Nuo liepos pradedama įgyvendinti šalies užimtumo sistemos pertvarka, kuri, tikimasi, kad padės į...

Putinas pirmą kartą nuo karo pradžios lankosi užsienyje (12)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį lankydamasis kaimyniniame Tadžikistane...

Plaukimu vėl besimėgaujanti Meilutytė neskuba dalyti pažadų: reikia pajausti, visko iš karto nepaimsi (1)

Į pasaulio elitą su trenksmu grįžusi 25-erių metų Rūta Meilutytė trečiadienį Vilniuje...

Ekspertas – apie trumpalaikės būsto nuomos kainas: paskaičiavo, kokį turtą nuomoti apsimoka labiausiai

Panašu, kad infliacija ir nerimas dėl ateities nesujaukė lietuvių atostogų planų. Vos tik šalį...

Nepraleiskite: gydytoja įvardijo naują kosmetikos komponentą, kuris mažina skausmą, slopina uždegimą ir drėkina odą

Vasarą taip džiuginančios pramogos gali tapti tikru iššūkiu mūsų odai: ilgos maudynės...