„Mūsų analizė rodo, jog potencialiai niokojančios klimato atšilimo pasekmės kertasi su esminiu žmonių polinkiu pasaulį matyti kaip saugų, stabilų ir teisingą. Dėl to jų reakcija gali būti klimato šiltėjimo įrodymų atmetimas“, - aiškina Robbas Willeris, JAV Berklio universiteto socialinis psichologas ir vienas tyrimo bendraautorių.
„Kuo baisesnė žinia, tuo labiau žmonės, kurie linkę pasaulį laikyti iš esmės stabiliu ir teisingu, motyvuojami ją neigti“, - sako psichologijos doktorantas Matthew Feinbergas, kitas studijos autorius.
Tačiau jei mokslininkai ir aktyvistai duomenis mokėtų pateikti mažiau apokaliptiškais sakiniais ir kartu pasiūlytų klimato problemų sprendimų, dauguma žmonių, anot tyrėjų, įveiktų savo skepticizmą.
Baugias kalbas atmetė
Pirmajame iš dviejų atliktų eksperimentų beveik šimtui Berklio studentų buvo užduoti klausimai apie tai, ar pasaulis yra teisingas, ir apie jų požiūrį į klimato atšilimą.
Pirmiausia tyrimo dalyvių buvo klausiama, kiek jie sutinka su teiginiais „Aš tikiu, jog iš esmės žmonės gauna tai, ko nusipelno“ ir „Aš įsitikinęs, kad teisingumas visada nugali“. Tuomet jiems buvo pateikta po straipsnį apie klimato atšilimą. Visi tekstai prasidėjo Jungtinių Tautų pateiktais faktais, bet baigėsi skirtingai – pusėje buvo perspėjama apie apokaliptines šiltėjančio klimato pasekmes, o kitoje pusėje – pozityviai pateikiami galimi problemos sprendimo būdai.
Rezultatai parodė, kad skaičiusieji pozityvią straipsnio pabaigą buvo labiau linkę tikėti, kad klimato atšilimas yra realus. Tai dar labiau galiojo apklaustiesiems, kurie tiki, kad pasaulis yra teisinga vieta.
Tuo metu skaičiusieji negatyvia informacija pasibaigusį tekstą dėl klimato atšilimo reiškė skepticizmą. Tokia nuomonė ir vėl stipriau buvo išreikšta tarp tikinčiųjų pasaulio teisingumu.
Nekeistų gyvenimo būdo
Antrajame eksperimente dalyvavo 45 savanoriai iš 30 JAV miestų. Tyrėjai aiškinosi, ar pakilus dalyvio tikėjimui pasaulio teisingumu, išaugtų jo skepsis dėl klimato šiltėjimo.
Pusei savanorių iš pradžių buvo pateikta suardytų sakinių, pavyzdžiui, „laimi teisingumas visada“, kuriuos reikėjo tinkamai sudėlioti. Tokie pratimai dalyvius turėjo paskatinti pajusti pozityvų požiūrį į pasaulį. Tuomet visiems savanoriams buvo parodyta vaizdo medžiaga, kurioje niekuo dėtas vaikas patiria skriaudą – šitaip iliustruota kilmato kaitos grėsmė ateities kartoms.
Tiems, kurie pirma buvo paskatinti manyti, jog pasaulis yra teisingas, tokių vaizdų peržiūra padidino skepticizmą dėl klimato atšilimo. Jie taip pat buvo mažiau linkę keisti savo gyvenimo būdą, kad sumažintų į atmosferą išmetamų teršalų kiekį.
Bendrosiose studijos išvadose teigiama, jog „baime grindžiami raginimai, ypač kai jų nelydi aiškūs sprendimai, gali smogti kitu lazdos galu ir iškreipti žinią, kurią norima perduoti“.
„ScienceDaily“ rašo, jog specialistų sutarimas dėl kilmato atšilimo egzistavimo pastaraisiais dešimtmečiais augo. Didelė dalis atsakomybės dėl kylančių temperatūrų priskiriama žmogui ir dėl jo veiklos į atmosferą išmetamoms šiltnamio dujoms.
Vis dėlto šiais metais atlikta JAV gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusė amerikiečių teigia, jog susirūpinimas dėl klimato atšilimo yra perdėtas. 1997 metais tokių žmonių buvo mažiau nei trečdalis.
Europos Sąjungos valstybėse prieš trejus metus atliktas tyrimas parodė, kad beveik devyni iš dešimties apklaustųjų mano, jog dėl kilmato atšilimo reikia imtis veiksmų bendrijos lygiu. Lietuvoje tokį atsakymą pasirinkusiųjų buvo 77 proc.
