Dirvožemis nuolat degraduoja, didžiuliai jo plotai yra „užkonservuojami“ – jie atitenka žemei po pastatais bei keliais. Pavyzdžiui, vien Vokietijoje netenkama 100 ha dirvožemių kasdien. O likusiame dirvožemio plote reikia užauginti daugiau produkcijos tam pačiam ar didėjančiam gyventojų skaičiui išmaitinti. Be to, dirvožemio degradacija labai veikia ir kitas bendro intereso sritis – vandenį, žmonių sveikatą, klimato kaitą, gamtos ir biologinės įvairovės apsaugą, maisto saugą. ES šalyse kasmet naudojami didžiuliai trąšų kiekiai. Azoto trąšos labai išsiplauna iš dirvožemio, patenka į gruntinius ir paviršinius vandenis, juos užteršdami, o tokia tarša nepripažįsta jokių sienų.

Iki šiol dirvožemiui nebuvo skirta jokia atskira Bendrijos apsaugos politika. Vienur kitur galima rasti nuostatų, skirtų kai kuriems dirvožemio apsaugos aspektams, tad vykdant įvairių sričių Bendrijos politiką galima prisidėti prie dirvožemio apsaugos. Daug tokių nuostatų yra įvairiuose galiojančiuose įvairių aplinkosaugos sričių Bendrijos teisės aktuose, pavyzdžiui, vandens, atliekų, cheminių medžiagų ir kt. Taip pat tikimasi, kad žemės ūkio paskirties dirvožemių padėtis pagerės įvedus kompleksinio susiejimo reikalavimus, kurie yra susiję su žemės ūkio paskirties dirvožemių apsaugos aspektų įtraukimu į reformuotą Bendrąją žemės ūkio politiką.

Be to, teigiamo poveikio tikimasi iš kaimo plėtros politikos. Vis dėlto, kadangi galiojančių nuostatų tikslai ir taikymo sritys labai skiriasi ir kadangi jos yra skirtos kitų aplinkos terpių apsaugai, net jei būtų iki galo įgyvendintos, jos teiktų tik fragmentišką ir nevisapusę dirvožemio apsaugą, nes jose nenumatytos visos dirvožemių rūšys ir ne visos grėsmės.

Tausoti dirvožemį nebūtinai yra brangu

Tvaraus dirvožemio direktyvos priėmimas veikiausiai reikštų ir papildomus reikalavimų griežtinimus – jie nebūtinai būtų patogūs, tačiau tai nereiškia ir to, kad jie būtų labai brangūs ir skausmingi. Daugelį dalykų galima išspręsti ir be jokių papildomų išlaidų vien elementariomis organizacinėmis priemonėmis. Kai kurios dirvožemio tausojimo priemonės yra net labai pigios, tokios kaip, tarkime, sėjomainų laikymasis. Jeigu sėjomainose daugiau būtų sėjama ankštinių augalų, pavyzdžiui, žirnių, dirvožemio būklė pagerėtų, ir pajamų iš hektaro nebūtų prarasta. Pastaruoju metu ūkininkavimas yra pernelyg vartotojiškas – auginama tik tas, kas duotuoju metu yra pelninga. Kita vertus, nemaža dalis žemdirbių ir be teisės pripažįsta dirvožemio tausojimo svarbą – Lietuvoje ūkininkas gali turėti ne daugiau kaip 500 ha nuosavos žemės.
Citata
Kai kurios dirvožemio tausojimo priemonės yra net labai pigios, tokios kaip, tarkime, sėjomainų laikymasis.

Galimybių tausoti dirvožemį atsiranda vis daugiau – prieš dvejus metus konsultacijų ir inovatyvių produktų žemdirbystei bendrovė „Kustodija“ pradėjo taikyti augalus ir dirvožemį puoselėjančias augalininkystės technologijas. Jose didelę reikšmę užima biologiniai produktai, kurie yra derinami su įprastiniais, standartinėse žemės ūkio technologijose taikomais produktais.

Naudojant biologinius produktus dirvožemyje atsiranda daugiau mikroorganizmų, kurie stelbia patogeninius mikroorganizmus ir tokiu būdu sumažėja augalų ligų plitimas, greičiau vyksta augalinių atliekų mineralizacija, o iš ten atsipalaiduoja jau augantiems augalams reikalingos mitybinės medžiagos.

Taip pat biologinių produktų taikymas mažina dirvos kietį, todėl žemdirbiams reikia naudoti mažiau degalų dirvai įdirbti, gerėja dirva žemės ūkio augalams augti, todėl gaunami didesni derliai. Vis dėlto naudojant biologinius produktus, rezultatas pasiekiamas ne iš karto – jo reikia laukti kelerius metus. Žemdirbiai biologinių produktų veiksmingumu gali įsitikinti pasitelkdami elektroninę augalų augimo diagnostikos įranga, kuri leidžia greitai nustatyti pakitusius augalų augimo būsenos rodiklius.