Ilgai šiltais orais lepinusi žiema šiemet dantis parodė sausio pabaigoje. Lietuvos gyventojai prisiminė šilumą bei jos kainas. Vos šešis tūkstančius gyventojų turinti Ignalina - jokia išimtis, tačiau čia sąskaitos už šildymą - ne tokios karštos kaip kituose šalies miestuose.
Septynių kvadratinių kilometrų ploto miestelio šiluminė katilinė kūrenama tuo, apie ką kartais svarsto vilniečiai - biokuru. Paprastai kalbant, medinėmis skiedromis ir pjuvenomis. Šiluminės kilovatvalandės Ignalinoje – vienos pigiausių Lietuvoje: sandaraus namo butų savininkai už būsto apšildymą per mėnesį moka kiek virš šimto litų per mėnesį.
2000-aisiais metais savarankišką veiklą pradėję Ignalinos šilumos tinklai anuomet kūreno iš naftos gaminamu krosniniu kuru - mazutu. Bet jau po poros metų švedams paskolinus pinigų rajono savivaldybė ėmėsi ambicingo projekto ir netrukus įsirengė šiuolaikišką ir ekologišką katilinę, deginančią drožles ir žieves. Ignalina aplenkė visus ir netrukus pradėjo rūkti medienos dūmelis: užvirė nauji našūs katilai, įsibėgėjo šilumos punktai. Per sezoną čia pagaminama apie 35 MWh šilumos ir ji bei karštas vanduo pasiekia 2260 skirtingus naudotojus. Trys ketvirtadaliai jų tenka gyventojams, o likusi dalis - kitiems vartotojams.
Ignalinos rajono meras Bronis Ropė teigė, kad Ignalinoje šilumos kaina yra bene pati mažiausia šalyje.
Didžiausios kainos yra tuose miestuose, kur įmonės šilumą gamina iš dujų, o mažiausios ten, kur šiluma gaunama iš biokuro. Ignalinoje 100 % šilumos pagaminama iš biokuro, deginant aplinkai nekenksmingas medžio drožles ir pjuvenas, todėl dėl brangstančių dujų jie nesigąsdina.
Kurui įsigyti UAB Ignalinos šilumos tinklai skelbia konkursą, patys nei drožlių, nei pjuvenų negamina, jas perka iš tiekėjų. Pasak mero pavaduotojo H. Šiaudinio, daugiausia medžio drožles ir pjuvenas tiekia Ignalinos krašto verslininkai (šitaip sukuriama darbo vietų), tačiau atveža ir iš tolimesnių rajonų, o apie 20–30 % tiekia latviai, kurie pjuvenas ir medienos drožles atveža ir parduoda pigiau negu lietuviai. Tokia konkurencija neleidžia ir vietiniams tiekėjams per daug lupikauti.
