„Žalios“ lietaus vandens surinkimo sistemos - Latvijos ir Estijos projektas
Profesorius Friedrichas Kuhlmannas ir Jekaterina Balicka iš Estijos gamtos mokslų universiteto pristatė du projektus – „Drain for Life“ ir ASPIS.
Pasak J. Balickos, tvarios miesto lietaus kanalizacijos sistemos (angl. Sustainable Urban Drainage Systems - SUDS) – tai natūralias ekosistemas imituojantys inžineriniai, „žali“ sprendimai, skirti surinkti ir apdoroti lietaus vandenį.
Pasak projekto tinklalapio, suinteresuotos šalys – tai vietos bendruomenės, kurios pertvarko lietaus vandens surinkimo sistemas į tvarias ir džiaugiasi pagražėjusia aplinka, taip pat pavieniai gyventojai, kurie gauna galimybę pakartotinai panaudoti surinktą lietaus vandenį savo reikmėms.
Be estetinės ir ekonominės naudos sistemos atlieka ir ekologinę funkciją – sumažina oro ir vandens taršą, pagerina vandens kokybę.
„Drain for Life“ projekte šiuo metu dalyvauja keturi miestai: Balduonė ir Ryga Latvijoje, Pernu ir Voru Estijoje.
„Socialinis tvarumas“ - bendruomenėms stiprinti
Antrasis projektas, ASPIS (angl. Auditing the Sustainability of Public Spaces – Viešųjų erdvių tvarumo auditas), skirtas supažindinti profesionalus ir plačiąją visuomenę su tvarumo principais ir idėjomis, jų pritaikymu viešosiose erdvėse, bei skatinti gyventojus aktyviau dalyvauti miesto planavimo procesuose.
„Mes galime pasiremti tvarumo kriterijais puoselėdami visuotinį sąmoningumą ir požiūrį į viešąsias erdves. Tvarios lietaus kanalizacijos sistemos šiuo atveju supažindina visuomenę su miestuose kylančiomis lietaus vandens surinkimo ir apdorojimo problemomis,“ – pristatomų projektų idėjas apjungė profesorius F. Kuhlmannas.
Parkas sename oro uoste ir geltoni lipdukai
Estijos gamtos mokslų universiteto specialistai taip pat paminėjo du miesto viešųjų erdvių suvokimo pavyzdžius, kur didelis vaidmuo priimant sprendimus teko būtent vietos bendruomenėms, o ne politikams ar architektams.
Upių krantinių problemoms reikia kompleksinių sprendimų
Dr. Anna Januchta-Szostak iš Poznanės technologijos universiteto Lenkijoje sugrąžino forumo diskusiją prie miesto ir vandens temos. Remdamasi Lenkijos miestų pavyzdžiais, ji apžvelgė problemas, nuo kurių kenčia miestų vandenys – gelžbetoninės krantinės, į kanalus paverstos upės, užpiltos mažesnės upių atšakos. Dėl šių priežasčių, pasak ekspertės, miestų upės Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse yra nedraugiškos miestiečiams, nepritraukia lankytojų.
Kalbėdama apie sėkmingus projektus architektė iš Lenkijos paminėjo biologinių sistemų inžinerijos sąvoką. Sunykusios ekosistemos - šiuo atveju šlapžemės, šlapynės ir salpos (potvynių užliejamos teritorijos,- red. past.) - yra atkuriamos miestuose norint sumažinti neigiamus potvynių padarinius, taip pat paskatinti savaiminį vandens valymąsi. Tai yra tik keletas iš daugybės natūralių ekosistemų atliekamų žmonėms naudingų funkcijų.
Pakrančių parkai - apsaugai nuo potvynių, organizmų buveinėms ir rekreacijai
Tokie natūralūs parkai ne tik sumažina didelių potvynių grėsmę, valo iš miesto į upes nutekančius užterštus lietaus vandenis (vykstant sedimentacijai, biologiniam valymui atliekamam įvairių organizmų), bet ir sukuria „žalias“, miestiečiams patrauklias rekreacines erdves.
Kaip pavyzdį Dr. A. Januchta-Szostak pristatė su Poznanės technologijos universiteto miesteliu besiribojančios Vartos upės pakrantės sutvarkymo projektą. Čia planuojama pritaikyti visus minėtus biologinių sistemų inžinerijos principus.
Pati erdvė bus daugiafunkcinė, pradedant rekreacinėmis ir mokomosiomis zonomis, baigiant kanalais spartinančiais savaiminį vandens valymąsi bei suteikiančiais naujas buveines biologinei įvairovei. Planuojama, jog per potvynius visa teritorija bus užliejama, o kitu metu – atvira bendruomenės reikmėms.
