Geologiniai tyrimai svarbūs vykdant bet kokią požeminę veiklą – išgaunant išteklius, tiesiant tinklus, statant požemines automobilių aikšteles. Juos atliekant nustatoma žemės gelmių sandara ir savybės, o gauta informacija pateikiama erdvinių vaizdų pavidalu. Šie tyrimai jau atlikti daugiau kaip 50 proc. Lietuvos teritorijos.
Mūsų šalies teritorija yra suskirstyta vienodo dydžio kvadratais. Šie plotai kartografuojami atskirai. Erdvinis geologinis kartografavimas – sudėtingas procesas. Jam atlikti pirmiausia dešifruojamos išsamios aerofotonuotraukos, pagal jas nustatomi maršrutai (nuo 0,1 iki 0,5 km). Tuomet vykstama į tą teritoriją ir pagal iš anksto nustatytus taškus gręžiami gręžiniai (rankiniais grąžtais, iki 1,5 m). Visas kartografuojamas plotas yra išvaikščiojamas skersai ir išilgai, o sudėtingos geologinės struktūros ar ypatingos reljefo formos tiriamos, matuojamos ir aprašomos labai išsamiai. Imami gręžinių mėginiai ir nustatoma nuogulų sudėtis, atliekami laboratoriniai žiedadulkių ir sporų tyrimai. Žemėlapiuose fiksuojamas po dirvožemiu slūgsančių nuogulų ir nuosėdų išplitimas, amžius, kilmė ir sudėtis. Žemėlapius dar papildo sudaromi geologiniai pjūviai, iliustruojantys kvartero nuogulų ir nuosėdų slūgsojimo sąlygas.
Kvėdarnos ploto erdvinis geologinis kartografavimas jau baigiamas – lauko darbai baigti, sudaromi ir skaitmeninami geologiniai kvartero ir geomorfologinis žemėlapiai. Švenčionių plote šį mėnesį baigiami ištirti lauko maršrutai, tikslinamos nuogulų paplitimo ribos, tiriamos karjerų sienelės. Jiezne šį mėnesį pradėti geologiniai-geomorfologiniai maršrutai. Šiemet Jiezno projekte iš viso numatyta išgręžti ir ištirti apie 800 stebėjimo taškų. Anykščių ir Mažonų plotuose atlikti visi lauko darbai, kurie buvo numatyti šią vasarą.
Kartografavimo metu ne tik tiriamos galimybės nustatyti naudingųjų iškasenų plotus, bet rasta ir naujų geologinių objektų. Jie bus aprašyti ir įtraukti į Geotopų sąrašą, kai kurie jų bus skelbiami valstybės saugomais.
