aA
Kiekvienais metais Lietuvoje į sąvartynus patenka beveik 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų išmetame virš 400 kg šiukšlių per metus.
Atliekų perdirbimas
Atliekų perdirbimas
© Shutterstock nuotr.

Deja, tik apie 20 proc. atliekų yra perdirbama, o didžioji dalis sąvartynuose lieka šimtmečiams, kur joms lėtai yrant į aplinką patenka gamtai ir žmogui kenksmingos medžiagos. Esant tokiai situacijai, vertingi ištekliai kasmet senka, o sąvartynai auga, teigiama pranešime spaudai.

Bendra Europos Sąjungos (ES) statistika atspindi šiek tiek geresnius rezultatus – vidutiniškai 40 proc. atliekų yra pakartotinai panaudojama, tačiau Europos Komisija numato, kad iki 2030 m. šis skaičius turėtų augti pusantro karto ir pasiekti 65 proc. Šių tikslų įgyvendinimas siejamas su nauju – žiedinės ekonomikos modeliu, pagal kurį atliekos yra laikomos vertinga žaliava, o ištekliai neeikvojami.

Sąvartynas
Sąvartynas
© Shutterstock nuotr.

Kokie pokyčiai laukia ir kas atsakingas už jų įgyvendinimą?

Didžiausios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius teigia, kad žiedinės ekonomikos įsitvirtinimas rinkoje atneštų daugybę teigiamų pokyčių: „Naujasis ekonomikos modelis pagrįstas kiekvieno produkto ar žaliavos maksimaliu išnaudojimu: dalijimusi, nuoma, remontu ir perdirbimu. Dėl šių priežasčių jo įgyvendinimas padėtų sumažinti aplinkos taršą, atnaujintų ekonomiką – paverstų ją tvaresne ir konkurencingesne, skatintų inovacijas versle ir naujų darbo vietų kūrimą. Prognozuojama, kad pritaikius žiedinės ekonomikos sistemą, ES įmonės per metus sutaupytų 600 mlrd. eurų, būtų sukurta 1–2 mln. darbo vietų, o klimato kaitą sukeliančių dujų bendras išmetamas kiekis sumažėtų 2–4 procentais.“

Kęstutis Pocius
Kęstutis Pocius
© Organizatorių archyvas

Pasak K. Pociaus, tam, kad žiedinė ekonomika pradėtų funkcionuoti Lietuvoje, svarbiausia suprasti, jog šios sistemos įgyvendinimas nėra vien politikų ar įgaliotų institucijų atsakomybė – žiedinės ekonomikos įtvirtinimo sėkmė pirmiausia priklausys nuo verslo sektoriaus įsitraukimo ir gebėjimo prisitaikyti prie naujų Europos Komisijos (EK) reikalavimų.

Žiedinė ekonomika – verslas, o ne pasaulio gelbėjimo misija

Remiantis gamintojo atsakomybės principu, verslo sektoriui jau dabar yra taikomi pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimai, tačiau dar iki 2019-ųjų metų EK imsis konkrečių žiedinės ekonomikos sistemos įvedimo veiksmų ir šie reikalavimai taps griežtesni: bus taikomi aukštesni standartai naudojamoms žaliavoms ir didesnės atliekų surinkimo bei perdirbimo kvotos. Reaguodami į EK planus, Lietuvos verslininkai pradeda ieškoti sprendimų, kad būtų pilnai pasiruošę įgyvendinti naujus aplinkosaugos reikalavimus ir išvengtų baudų už jų nevykdymą.

Neseniai vykusios konferencijos „Žiedinė ekonomika. Kaip atliekas paversti ištekliais?“ metu didžiausi Lietuvos gamintojai, importuotojai ir atliekų tvarkymo įmonių atstovai diskutavo apie sąmoningas verslo iniciatyvas, priartinančias prie žiedinės ekonomikos tikslų.

Diskusija atskleidė, kad šiuo metu pagrindinis verslininkų tikslas žiedinėje ekonomikoje – rasti galimybę kuo daugiau atliekų panaudoti kaip išteklius. Gamintojai ieško inovatyvių sprendimų visų materialių produktų projektavime ir gamyboje: stengiamasi gaminti ekologiškesnius ir lengviau perdirbamus produktus. Tikimasi, kad šie veiksmai ne tik užtikrins EK reikalavimų įgyvendinimą, bet ir leis sutaupyti mažinant sąnaudas žaliavoms.

Atliekų tvarkymas
Atliekų tvarkymas
© Shutterstock nuotr.

Tam, kad verslo sektoriaus iniciatyvos pasiteisintų, prie žiedinės ekonomikos sistemos turi prisidėti svarbiausios dalyvių grupės: gamintojai, vartotojai, atliekų tvarkytojai ir politikos atstovai.

„Kiekvienam iš jų tenka svarbus vaidmuo: gamintojai atsakingi už tai, kad visi į rinką paleidžiami produktai būtų perdirbami; vartotojų pareiga – atsakingai žiūrėti į atliekų rūšiavimą; atliekų tvarkytojų užduotis – ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų kuo gausesnį kokybiškų atliekų surinkimą bei perdirbimo technologijų tobulinimą; politikos atstovams tenkanti užduotis – sukurti įstatyminę bazę, kuri skatintų, o ne ribotų visus šiuos procesus. Bent vienai grandžiai nustojus vykdyti savo funkciją, kils grėsmė sklandžiam visos sistemos veikimui“, – pastebi K. Pocius.

Žiedinė ekonomika jau žengia į Lietuvą: verslo, politikos ir atliekų tvarkymo organizacijos tam ruošiasi, svarbu, kad ruoštis pradėtų ir Lietuvos gyventojai, nes iš tiesų viskas prasideda nuo paprasto vartotojo, kuris turi būti atsakingu ir sąmoningu bendruomenės nariu, besirūpinančiu aplinka, kurioje gyvena.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Viktorija Dačinskaitė | D+

Daugelio Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: iki 2023 m. teks atsisveikinti su individualiu nuotekų tvarkymu

Apie Lietuvos įsipareigojimus iki 2023 metų atsisakyti lauko tualetų tankiau apgyvendintose...

Aplinkosaugininkai įspėja poilsiautojus: gamtoje laiką leiskite atsakingai (2)

Atšilus orams gyventojai patraukia į gamtą: lankosi parkuose, prie vandens telkinių, žvejoja....

Prienuose liepsnojo miškas: spėjama, kad gaisrą sukėlė neatsargus žmogaus elgesys

Ketvirtadienio popietę Valstybinių miškų urėdijos miškininkai bei gaisrininkai suskubo gesinti...

Lietuvių idėja tarptautiniame hakatone: iš parduotuvės namo parsineškite ne plastiką, o būsimus augalus

Šiandieninė jaunoji karta ateityje tikrai susidurs su įvairiais aplinkosaugos iššūkiais. Kodėl...

Aplinkosaugininkai aiškinasi taršos Nemune ties Kaunu priežastis

Aplinkosaugininkai, nuolat gaunantys pranešimų dėl taršos Nemuno upėje ties Kaunu, aiškinasi jos...

Top naujienos

Autobuso kameros įamžino bjaurų išpuolį: vairuotojui paprašius parodyti bilietus – neadekvati reakcija

Klaipėdos policijai tenka narplioti išpuolį miesto maršrutiniame autobuse, per kurį nukentėjo...

Draugai Tauragėje įkūrė vandenlenčių parką: planuoja didelę plėtrą

„Liberty beach“ vandenlenčių parko įkūrėjai Donatas Dirginčius ir Vytautas Remeikis sako...

Aiškėjant, kaip mokyklos dirbs rudenį – griežtas vertinimas: bus blogai (67)

Nuo rudens visi moksleiviai turėtų grįžti į mokyklas, tačiau išgirdę, kad ir rudenį galbūt...

Prieš kameras tardytas ukrainietis apie Pratasevičių: tarsi į veidrodį žiūrėčiau (220)

2019 metais Stanislavas Asejevas – žurnalistas, rašytojas ir Ukrainos ateities instituto...

Lukašenka čia nėra pagrindinis strategas: ragina ruoštis tolesnėms provokacijoms (614)

Prievartinis „Ryainair“ lėktuvo nutupdymas Minske, pabėgėlių krizės kurstymas –...

10 geriausių vietų Lietuvoje, kur galima miegoti palapinėje gamtos apsupty: susivilios net didžiausi skeptikai + daiktų sąrašas, ką pasiimti

Norint išvengti būrio žmonių, žygis į mišką su palapine – idealiausias poilsio...

Užkalnis apie blogiausius kvepalus: „geriau uostyti klijus“ (44)

Prieš pradėdamas rašyti apie kvapą, pasakysiu, kad šiandien džiugi diena. Lygiai prieš dešimt...

Išbandę šį Buteikos kvėpavimo metodą žmonės stebina net gydytojus: sveikata smarkiai pagerėja ir be vaistų (24)

Žmogus per parą įkvepia ir iškvepia maždaug 25 000 kartų – dažniausiai nė akimirkai...

Įtampa dėl kaimyno psichologinio smurto privertė išsikelti ir Viktorijos Jakučinskaitės šeimą: tokie žmonės gali privesti prie paranojos (2)

Penktadienį paviešinus filmuotą medžiagą, kurioje įamžintas stilistės ir žurnalo redaktorės...

Kretingoje šalia Lurdo grotos esančiame tvenkinyje nuskendo „Mercedes“ (2)

Kretingos ugniagesiai šeštadienį sulaukė pranešimo, kad šalia Lurdo grotos į tvenkinį...