„Karštas diskusijas visuomenėje jau dabar kelia klausimas, kurgi bus tų 26 filialų centrai. Tais atvejais, kai filialai bus formuojami dabartinių atskirų didesniųjų miškų urėdijų pagrindu, centrus siūloma palikti tose pačiose vietose, kur yra dabartinių miškų urėdijų centrai, – aiškina aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Sudėtingesnis klausimas bus formuojant į filialus sujungiant 2-3 dabartines miškų urėdijas. Čia galutinis atsakymas paaiškės jau kitąmet, kai VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdyba priims atitinkamus sprendimus“.
Tačiau Aplinkos ministerija, kaip visos šios institucinės pertvarkos iniciatorius ir pagrindinis organizatorius, taip pat turi savo pasiūlymus dėl tinkamiausių vietų šiems centrams parinkimo. Šie pasiūlymai dėl Valstybinių miškų urėdijos filialų centrų po įmonės veiklos optimizavimo parengti kompleksiškai įvertinus visą eilę kriterijų:
- specialusis statusas (mokomoji, eksperimentinė urėdija ir pan.) ir tam turima infrastruktūra;
- tinkamumas centrui regioninės politikos įgyvendinimo požiūriu;
- materialinė bazė (administracinio pastato būklė ir miškų ūkio technikos saugojimui/priežiūrai/remontui turimas nekilnojamasis turtas);
- atstumas iki girininkijų;
- urėdijos/filialo valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas;
- miško kirtimų apimtis;
- ilgalaikis turtas;
- nuosavas kapitalas.
Suprantama, šių kriterijų svoris nėra vienodas: vieni jų svarbesni pačiai miškų ūkio veiklai racionaliau organizuoti, kiti – bendrajai šalies politikai įgyvendinti. Atitinkamai, formuluojant pasiūlymus ir buvo ieškoma balanso bei žvelgiama ne vien siaurai iš miškų ūkio organizavimo perspektyvos.
Detaliau susipažinti su Aplinkos ministerijos siūlymais dėl kiekvieno iš būsimųjų 26 filialų centrų vietų galite ČIA.
