Ištirta vandenynų ir jūrų „sveikata“ - Lietuva atsilieka nuo pasaulio vidurkio

Praėjusią savaitę buvo išleistas antrasis kasmetinis Vandenynų sveikatos indeksas (angl. Ocean Health Index). Ši priemonė, pirmąkart pristatyta pernai, yra skirta įvertinti pasaulio vandenynų ir jūrų būklę. Šių metų pasaulio vidurkis yra 65 balai iš 100. Lietuva, gavusi 63 balus, indekse užima 117 vietą tarp 220 valstybių.

Vandenyno sveikatai matuoti - 10 rodiklių

Vandenynų sveikatos indeksas įvertina individualių šalių – ir kartu viso pasaulio – situaciją pagal 10 kriterijų, kurie apibūdina ekologinę, socialinę ir ekonominę vandenynų žmonėms teikiamą naudą. Tarp šių rodiklių paminėtini yra vandens kokybė, turizmo industrijos dydis ir poveikis aplinkai, taip pat vandenų biologinė įvairovė.

Sudarant indeksą pasitelktos tarptautinės mokslininkų pajėgos. Apskaičiuoti galutiniams balams buvo panaudota informacija apie kiekvienos šalies teritorinių vandenų (iki 22 km nuo kranto) ir išskirtinės ekonominės zonos (iki 370 km nuo kranto) būklę.

Ekologinė, socialinė ir ekonominė nauda - tik iš sveiko vandenyno

Pasak Vandenynų sveikatos indekso sudarytojų, sveikas vandenynas yra tas, iš kurio žmonija gauna naudą – ar tai būtų sugauta žuvis, vieta rekreacijai ar pakrantės apsauga nuo audrų. Įvertinama ir ekosistemų gebėjimas tokią pačią naudą suteikti ir ateityje.

Bendras pasaulinis įvertinimas šiemet buvo 65 balai iš 100, tiek pat kiek ir pernai. Šis rezultatas mokslininkų nedžiugina, tačiau, jų teigimu, galėtų būti ir blogiau. Vandenynų sveikatos indeksas, tikimasi, prisidės prie vandenynų būklės gerinimo: kasmet skelbiami nauji balai leis įvertinti, ar vykdomos programos ir priimtos direktyvos bei įstatymai yra veiksmingi, ar teigiamai veikia vandenynų ir jūrų būklę.

Tačiau kai kurių mokslininkų manymu, indekso skelbti kasmet neverta, nes pokyčiai yra pernelyg maži, o darbo įdedama daug. Vertingesni būtų ilgesnių laikotarpių matavimai.

Latvija ir Estija aukščiau

Šiųmetiniame indekse Lietuva iš viso surinko 63 balus iš 100, tai yra šiek tiek prasčiau nei pasaulinis vidurkis. Tačiau bendra situacija nuo pernai metų šiek tiek pagerėjo – šiemet surinkta vienu balu daugiau. Valstybių lentelėje Lietuva atsidūrė 117 - oje vietoje, kuria dalinasi su Kataru. Latvija su 66 balais yra 88-oje vietoje, Estija su 73 – 31-oje. 

Geriausiai indekse įvertintos Indijos vandenyno pietuose esančios Heardo ir McDonaldo salos priklausančios Australijai, Nyderlandams priklausanti Sabos sala Karibų jūroje ir JAV pavaldžios negyvenamos Howlando ir Bakero salos Ramiajame vandenyne. 

Aukščiausiai sąraše iš nepriklausomų šalių atsidūrė Seišeliai, kurie su 77 balais užima 12 - ą vietą. O Bisau Gvinėja, Kongo Demokratinė Respublika ir Liberija – trys prasčiausiai pasirodžiusios šalys. 

Lietuvai 100 balų už jūros nematerialios naudos supratimą, turizmo padėtis prasčiausia

Pasak Vandenynų sveikatos indekso sudarytojų, Lietuva geriausiai pasirodė „Vietos suvokimo“ (angl. Sense of Place) kategorijoje, kuria įvertinama nacionalinėmis laikomų jūrinių rūšių (gyvūnų ir augalų) būklė bei kokia dalis šaliai priklausančios pakrantės yra paskelbta saugoma teritorija. Šie rodikliai atspindi nematerialią – kultūrinę, dvasinę ir estetinę – jūros naudą, kurią jai priskiria to regiono žmonės.

Prasčiausiai Lietuva pasirodė „Turizmo ir rekreacijos“ kategorijoje (17 balų), kuri indekse apibūdinama, kaip gebėjimas pritraukti ir išlaikyti tarptautinius turistus, bei suteikti jūrines ir su jūra nesusijusias pramogas. 

Lyginant su pernai metais situacija gerėjo „Vietos suvokimo“ ir „Natūralių produktų“ (iš jūros gaunamų ne maisto produktų) kategorijose. Nežymiai blogėjo visų likusių kategorijų įvertinimai, išskyrus „Mėgėjiškos žvejybos galimybių“ ir „Turizmo ir rekreacijos“. Pastarųjų padėtis nekito.
Žemiau pateikiami Lietuvos balai kiekvienoje kategorijoje:

Mėgėjiškos žvejybos galimybės – 98
Biologinė įvairovė - 93
Pakrančių ekonomikos būklė - 73
Vandens kokybė - 57
Buveinių saugančių pakrantes nuo audrų būklė - 74
Vietos suvokimas - 100
Natūralūs produktai – 19
Turizmas ir rekreacija - 17
Aprūpinimas maistu (žvejyba) – 33
Anglies kaupimas ir saugojimas - nevertinta

3 milijardams žmonių vandenynas – pagrindinis maisto šaltinis 

Pasaulio mastu labiausiai susirūpinimą kelia „Aprūpinimo maistu“ kategorija. Kaip ir Lietuvos atveju, pasaulinis vidurkis šioje kategorijoje tėra 33 balai iš 100. Tai antras nuo galo rezultatas iš 10 rodiklių. 

Maždaug 3 milijardams pasaulio gyventojų vandenynas yra pagrindinis maisto šaltinis. Tačiau tiek laukinių žuvų populiacijų būklė, tiek akvakultūros ūkiuose gaminamos produkcijos neužtenka patenkinti jų mitybiniams poreikiams.

„Toks žemas rezultatas rodo, jog apsirūpinimo maistu saugumas yra nepakankamas, ypač tose pasaulio dalyse, kurių gyventojams pagrindinis baltymų šaltinis yra žuvys ir kitos jūros gėrybės,“ – sakė Mokslo ir demokratijos centro direktorius Andrew Rosenbergas.

Jam pritarė ir vyriausiasis Vandenynų sveikatos indekso projekto mokslininkas Benas Halpernas, kuris teigė, jog aplinkai nedraugiška žvejyba, kai pagaunami žuvies kiekiai yra didesni nei jos prieauglis, atsiliepė daugeliui pasaulio žuvų populiacijų ir tuo pačiu žmonių gerovei.

Iš dešimties vertintų kategorijų būtent ši labiausiai reikalauja pokyčių.
Plačiau su Vandenynų sveikatos indeksu galite susipažinti ČIA

Parengta pagal nationalgeographic.com, oceanhealthindex.org, nbcnews.com ir blueandgreentomorrow.com medžiagą