Ištirta: saulės aktyvumas - ne pagrindinis veiksnys, lemiantis klimato atšilimą

XX a. vykstantys Saulės aktyvumo pokyčiai prie globalinio klimato atšilimo prisidėjo ne daugiau nei 10 proc., – teigiama naujausiame tyrime, kurio rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Environmental Research Letters” („Aplinkosaugo tyrimų laiškai”, - liet.)

Remiantis profesoriaus Terrio Sloano iš Lankasterio universiteto ir profesoriaus Arnoldo Wolfendalo iš Durhamo universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrimo duomenimis, nei besikeičiantis Saulės aktyvumas, nei šio proceso poveikis Žemę pasiekiančių kosminių spindulių aktyvumui, negali būti laikomi reikšmingu veiksniu, darančiu lemiamą įtaką klimato atšilimui.

Citata

Tyrėjai taip pat išnagrinėjo kitus įvykius, sukeliančius didelės apimties atmosferos jonizaciją, tokius kaip Černobilio atominės elektrinės sprogimas bei branduolinių ginklų bandymai, tačiau poveikis neaptiktas.

Žemę pasiekiančios Saulės energijos kiekio pokyčiai drauge su Saulės gebėjimu blokuoti kosminius spindulius, kai kurių tyrėjų laikomi vienu pagrindinių vidutinės temperatūros didėjimą lemiančių veiksnių. Yra iškelta teorija, jog kosminiai spinduliai vėsina žemę, skatindami debesų susidarymą, kurie, savo ruožtu, atspindi saulės spindulius atgal į kosmosą.

Remiantis šia teorija teigiama, kad didelio aktyvumo metu Saulė blokuoja dalį kosminių spindulių, dėl to susidaro mažiau debesų ir Žemėje kyla vidutinė temperatūra.

Kosminiai spinduliai nuo klimato atšilimo atsilieka

Saulės aktyvumo poveikiui, tiek tiesioginiam, tiek per Saulės spindulius, patvirtinti mokslininkai Terris Sloanas ir Arnoldas Wolfendalas lygino duomenis apie rekordines temperatūras nuo 1955 metų. Jie aptiko nedidelę koreliaciją tarp kosminių spindulių ir vidutinės temperatūros, vykstančią kas 22 metus, tačiau kosminiai spinduliai atsilikdavo per keletą metų nuo temperatūros pokyčių, dėl to debesų susidarymas nėra tiesioginis kaltininkas.

Toliau lygindami kosminių spindulių svyravimą nuo 1955 metų mokslininkai priėjo prie išvados, kad mažiau nei 14 procentų globalinio atšilimo galėtų būti sukelta Saulės aktyvumo svyravimų.

Sloanas ir Wolfendalas taip pat aptarė „Debesų“ eksperimentą vykdytą CERN laboratorijoje, kurio metu buvo stebima, kaip kosminiai spinduliai gali jonizuoti arba pakrauti atmosferoje esančius aerozolius ir taip veikti debesų susidarymą.

Tyrėjai taip pat išnagrinėjo kitus įvykius, sukeliančius didelės apimties atmosferos jonizaciją, tokius kaip Černobilio atominės elektrinės sprogimas bei branduolinių ginklų bandymai, kurie, buvo manoma, turi didelę įtaką aerozolio gamybai atmosferoje, tačiau poveikis neaptiktas.

Galutinėse išvadose mokslininkai teigia, jog saulės aktyvumo kaita yra atsakinga už mažiau nei 10 procentų globalinio atšilimo dvidešimtajame amžiuje.

Straipsnis parengtas pagal www.sciencedaily.com, įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.