aA
Šiųmetinė vasara – grybų vasara: grybautojai nesiliovė dalintis pilnų pintinių nuotraukomis. Gerai, jei į mišką atėjęs žmogus tikrai žino, kokias gėrybes galima rinkti, tačiau grybus pažįsta ne visi. Delfi domisi, kiek gali tekti suploninti piniginę prisirinkus saugomų rūšių grybų.
Baudos už renkamus grybus
Baudos už renkamus grybus
© Rimas Pocius

Už ką gresia bauda?

Lietuvos raudonojoje knygoje yra 112 saugomų grybų rūšių. Anot Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslininko Jono Kasparavičiaus, net ketvirtadalis saugomų grybų rūšių yra valgomos.

„Vis dėlto žmonės daugelio šių grybų nepažįsta, o tokius radę neskina, bet spardo“, – sako specialistas.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė paaiškina, už kokius grybavimo pažeidimus galima gauti baudą.

Vienas jų – grybo, įtrauktojo į Raudonąją knygą, rinkimas.

Auksaviršė ūmedė
Auksaviršė ūmedė
© Wikipedia Commons

„Prieš einant rinkti saugomų rūšių grybų, pirmiausia reikia gauti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Štai saugomų rūšių grybams rinkti moksliniais tikslais 2016 metais buvo išduoti 2 leidimai. Saugomų rūšių grybams rinkti komerciniais ar asmeninio naudojimo (valgymo) tikslais leidimas nė nebūtų išduodamas“, – sako specialistė K. Klovaitė.

Antra būdas baudai gauti – grybų augavietės sunaikinimas.

Grybų ir grybų augaviečių naikinimas

„Grybų vaisiakūnių spardymas, kempinių laužymas – tai menko išsilavinimo pasekmė“, – apie miško netausojančius grybautojus sako J. Motiejūnaitė, Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja.

Moteris prideda, kad dalis miško lankytojų įsivaizduoja, jog spardydami grybus padeda plisti jų sporoms, tačiau specialistė perspėja: „Toks manymas yra klaidingas. Mat sporos plinta su vėju ir vandeniu, jas platina vaisiakūniais mintantys gyvūnai.“

Anot mikologės, grybo vaisiakūnio nuspyrimas reiškia, kad gamtoje paplis mažiau sporų, o gyvūnai turės mažiau maisto.

„Grybams kenkia ir miško samanų rausimas, stovyklavimas netinkamose vietose. Pagrindinė retųjų grybų nykimo priežastis - jų buveinių naikinimas“, – apibrėžia J. Motiejūnaitė.

Prie nepažįstamo grybo rankų reikėtų nekišti

Su J. Motiejūnaite aptarėme situaciją, ką daryti miške radus nepažįstamą grybą?

Piengrybis jautakis
Piengrybis jautakis
© Wikipedia Commons / Dan Molter

„Palikti jį ramybėje. Jei visgi knieti sužinoti, koks tai grybas, reikėtų jį nufotografuoti iš visų pusių, t.y. viršaus, apačios, taip pat svarbi ir aplinka, kurioje jis auga. Grįžus namo, atsakymo ieškoti patiems arba kreiptis į specialistus“, – sako mikologė.

Anot moters, svarbu niekuomet neragauti nepažįstamo grybo.

„Į grybus nereikėtų žiūrėti per valgymo ir naudos prizmę. Gamtoje viskas susiję, o jei žmogus sunaikina tai, kas jam atrodo nenaudinga, kažkurioje grandyje yra pažeidžiama ekosistema“, – teigia pašnekovė.

Kiek gali suplonėti piniginė?

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, bauda gali siekti ir 600 eurų.

Neteisėtas saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 580 eurų.

Štai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių sunaikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 110 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 140 iki 600 eurų.

Grybavimo taisyklės

Vilniaus Universiteto Gamtos mokslų fakulteto mikologas prof. Ernestas Kutorga primena vieną svarbiausių grybavimo taisyklių: nepažįsti grybo – neskink.

Juodasis piengrybis
Juodasis piengrybis
© Wikipedia Commons

„Neskinkite grybo, kurio nežinote. Lietuvoje yra kelios grybų rūšys, kurios – mirtinai nuodingos, todėl į savo pintinę reikėtų dėti tik tuos grybus, kuriuos pažįstate ir žinote, kad juos vartoti yra saugu“, – perspėja profesorius.

Pašnekovas prideda dar vieną teisingo grybavimo taisyklę – ne mažiau svarbu yra jausti saiką.

„Kai kurie grybai turi kaupiamąjį poveikį – jei grybų valgoma daug ir kasdien, organizme gali prisikaupti kenksmingų medžiagų. Jų maži kiekiai nekenksimingi, bet dideli gali būti pražūtingi“, – sako E. Kutorga.

Delfi pateikia draudžiamų rinkti grybų rūšių, kurias galima supainioti su leistinomis rinkti rūšimis, sąrašą

Dėmėtasis baravykas. Jie auga mišriuose miškuose šalia ąžuolų, skroblų, eglių ir liepų. Iš kitų grybų išsiskiria gelsvai žalsva aksomine kepurėle ir rausvai dėmėtu kotu. Tai yra reta rūšis, nykstanti dėl biologinių ypatybių.

Dėmėtasis baravykas
Dėmėtasis baravykas
© Wikipedia Commons

Fechtnerio baravykas. Grybai auga žolėtuose, retuose, kalkinguose, šviesiuose ąžuolynuose. Kepurėlė matinė, pilka, gelsvai pilka arba rusvai pilka. Paspaudus ji paruduoja. Kotelis iš pradžių būna geltonas, kiek vėliau – gelsvai pilkas, viduryje – raudonai rožinis.

Fechtnerio baravykas
Fechtnerio baravykas
© Wikipedia Commons / Gerhard Koller

Blyškusis baravykas. Šie grybai auga vasarą ir rudenį lapuočių miškuose, parkuose. Lietuvoje jie dažniausiai randami po ąžuolais. Tai ypač reta 1 (E) kategorijos rūšis, kuri yra ties išnykimo riba ir kurią galima išsaugoti tik naudojant specialiąsias apsaugos priemones.

Blyškusis baravykas
Blyškusis baravykas
© Wikipedia Commons / George Chernilevsky

Kislusis baravykas. Auga mišriuose ir spygliuočių miškuose, parkuose, ypač ąžuolynuose su lazdynų traku. Randamas atvirose šviesiose vietose. Kepurėlė yra vidutiniškai 5 – 12 cm skersmens dydžio. Ji tvirta ir mėsinga. Iš pradžių būna pusiau apvali, vėliau – iškili. Ir galiausiai suplokštėja, o kraštai užsilenkia žemyn.

Kislusis baravykas
Kislusis baravykas
© Wikipedia Commons / George Chernilevsky

Skroblinis raudonviršis. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Dažniausiai aptinkami po skroblais arba lazdynais. Šie grybai mėgsta kalkingą dirvožemį. Šių grybų kotas baltas, rudai plaušuotas. Vaisiakūniai smulkesni nei kitų raudonviršių, kepurėlė pilkai ruda.

Skroblinis raudonviršis
Skroblinis raudonviršis
© Wikipedia Commons

Tikrasis juodbaravykis. Šie grybai auga lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose. Mėgsta rūgštų dirvožemį. Šio grybo skiriamasis požymis – pilkšva trama, perlaužta ar perpjauta parausta, vėliau įgauna žalsvai melsvą ar net juodą atspalvį.

Tikrasis juodbaravykis
Tikrasis juodbaravykis
© Wikipedia.org

Raudonkepuris aksombaravykis. Grybai auga lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose. Jaunus vaisiakūnius galima supainioti su tokiais pat auksakočio aksombaravykio vaisiakūniais, ypač kol jų kepurėlės paviršius dar nesutrūkinėjęs, tačiau sporos yra didesnės. Kepurėlė rusvai raudona, kotas be tinklelio, ties viduriu raudonas. Apatinė kepurėlės pusė geltona, žalsvai geltona, trama mėlynuoja.

Raudonkepuris aksombaravykis
Raudonkepuris aksombaravykis
© Wikipedia Commons

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(172 žmonės įvertino)
3.5233

Į Vilnių užsukęs Europos Komisijos narys domėjosi užstato sistemos veikla (5)

VšĮ „ Užstato sistemos administratorius “ (USAD) biure ir pakuočių skaičiavimo centre...

Civilinė atsakomybė už gamtai padarytą žalą: ką būtina žinoti kiekvienam? (8)

Ar genėdami medį, žuvaudami arba kirsdami ne vietoje išsikerojusį krūmokšnį pasidomime šių...

Nelaimė Vilniaus centre: į Nerį išsiliejo fekalijos (167)

Apie 13 val. Vilniaus miesto centre, ties Goštauto gatve, vilniečiai užfiksavo tekančias...

Atliekos tampa brangia preke: baudžiamoji atsakomybė už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos sieną (7)

Kodėl už neteisėtą atliekų gabenimą per valstybės sieną nustatoma pati griežčiausia...

Internete plinta vaizdo įrašas, kaip į Vilniaus savivaldybę brovėsi žiurkė (63)

Šaltėjant orui, šiltesnio kampo ima ieškoti ir graužikai: kas lenda į palėpes, kas į rūsius,...

Top naujienos

Apklausa prieš pat Seimo rinkimus: reitingų lentelėje – įnirtinga kova aiškus ir rinkėjo portretas (601)

Tiksint paskutinėms dienoms iki Seimo rinkimų, partijų reitingų lentelėje – dramatiška...

Įmonių skolos toliau velkasi: atidedami mokėjimai gali atsirūgti (38)

Nepaisant gerėjančios Lietuvos ekonomikos situacijos, auga įmonių skolos. Jos „ Sodrai “...

„Ar užsičiaupsi pagaliau, žmogau?“: piktais pareiškimais prasidėjo Trumpo ir Bideno debatų ciklas išvadino „Putino šuniuku“ (204)

Donaldas Trumpas ir jo varžovas rinkimuose Joe Bidenas antradienį Klivlande surėmė ietis...

7 patys nuodingiausi Lietuvos grybai: vos paragavus gali ištikti siaubinga mirtis (52)

Šie metai miško gėrybių mėgėjams iš tiesų yra išskirtiniai, mat į miškus sugužėję...

Mano išsiaiškinę, kodėl vieniems žmonėms COVID-19 yra mirtina liga, o kitiems – besimptomė (48)

Jau daugiau nei milijonas pasaulio gyventojų mirė nuo COVID-19 , tačiau į kai kuriuos klausimus...

Tai – vienas iš 3 būtiniausių mikroelementų, toks pat svarbus, kaip vitaminai C ir D (8)

Apie geležį , magnį ar kalį kalbama dažnai, cinkas yra rečiau minimas mikroelementas, nors...

SAM: laikinai bus sustabdyta registracija į mobiliuosius punktus (19)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) informuoja, kad trečiadienį, rugsėjo 30 d., dėl...

Dalius Misiūnas. Kritinis žvilgsnis į „Ignitis“ IPO: o apie valstybę kas nors pagalvojo?

Šiuo metu vykstantis „ Ignitis “ IPO procesas turi nemažai sąjungininkų . Tai ir bankai,...

Į Rygą atvykęs Macronas: reikia atnaujinti dialogą su Rusija (5)

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atvykęs į Rygą pakartojo, kad dialogas...

|Maža didelių žinių kaina