Pasak jo, kažkam naudinga dirbtinai eskaluoti tariamas problemas.
„Dažnai būna labai siaurų žmonių interesai - žemės savininkai specialiai įsigyja žemės sklypus naudingųjų iškasenų plotuose ir laukia, kad už tuos sklypus būtų mokami neadekvačiai dideli pinigai. Arba vietos politikai, kurie eskaluoja, kad naudingų iškasenų gavyba gali pakenkti aplinkai, žmonių sveikatai. Tai yra dirbtinai eskaluojamos problemos, kažkam tai yra naudinga“, - atsakė geologijos specialistas, laidoje „Prizmė“ paklaustas, ar tiesa, kad dalį naudingųjų išteklių naudoti trukdo žmonių baimės.
Kaip pavyzdys, kai žmonės ir valstybė gali turėti naudos iš žemės turtų naudojimo, bet tai stabdo vietos bendruomenės pasipriešinimas, pokalbių laidoje įvardinta netoli Kauno susidariusi situacija.
Čia norima įrengti naudingojo mineralo anhidrito kasyklas, tačiau tam prieštarauja vietos bendruomenė.
„Baiminasi, kad bus triukšmas, dulkės, nors poveikio aplinkai ataskaitoje yra įrodyta, kad jokio poveikio aplinkai nebus. Čia irgi mums atrodo, kad yra tam tikri vietos žemės savininkų interesai, nepateisinti jų lūkesčiai, jie yra įsigyję žemę ir nori ją brangai parduoti bei pasinaudoti kasėjų investicijomis“, - sako J.Satkūnas.
Pasak jo, labai panaši situacija ir dėl naftos.
„Kaimyninės Rusijos, Kaliningrado srities patirtis rodo, jog naftos išteklių mūsų akvatorijoje yra tikrai daug, tačiau ši akvatorija yra labai mažai tyrinėta. Atlikus visų licencinių plotų tyrimus, naftos galėtume išgauti dvigubai ar net trigubai daugiau“, - teigia J.Satkūnas.
Pats specialistas įsitikinęs, kad vietose, kur nėra apribojimų išgauti naudingąsias iškasenas, jų gavyba būtų naudinga ir vietos bendruomenei.
„Žemė juk nedingsta iškasus naudingąsias iškasenas, ją galima paversti dar vertingesne žeme: galima užsodinti mišku, galima paversti vandens telkiniais, kurie paįvairina kraštovaizdį ir sukuria turistinį atraktyvumą, didesnį nei prieš tai buvusi teritorija“, - sako geologijos specialistas.
Šiuo metu vien tiksliai išžvalgytų Lietuvos žemės turtų vertė siekia dešimtis milijardų litų. Tačiau dalies naudingų iškasenų nepanaudojama ne tik dėl suinteresuotų žmonių pasipriešinimo, bet ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, apie 60 proc. Lietuvos teritorijos patenka į saugomų teritorijų ribas, kur kasybos darbai nėra galimi saugant gamtą.
Kiti naudingi ištekliai kol kas laukia kol atsiras technologijos, leisiančios juos išgauti pramoniniu būdu. Lietuvos žemės gelmėse turime daug įvairių vertingų medžiagų – tai auksas, gintaras, geležies rūda, nafta, kitos naudingos medžiagos.
