Nuo kelio Šilutė-Kintai per Rūgalius pasukęs įprastu pažintinio Aukštumalos tako maršrutu gilyn kūlgrinda į pelkę, jau neberasi to vaizdo, kuris čia keliautojus daug metų užburdavo savo natūralumu. Nėra ir kvapų, kurie čia svaigindavo ir tvyrodavo nuo žydinčių viržių, pelkinių žinginių, saulašarių perlyno.

Tvyro degėsių kvapas. Nors du kilometrus eini ugnies nepasiektu ir dar nenusiaubtu taku, bet iš karto už apžvalgos bokšto prasideda juoduojanti, nuodėguliais pavirtusi aukštapelkės paklotė, panaši į dykrą, o ne į valstybės saugomą teritoriją.

Nemuno deltos regioninio parko direktorius Ramūnas Lydis sako, jog apie trečdalio Aukštumalos telmologinio draustinio ploto, jo ekosistemos per gaisrą durpyne, kurį 1500 ha teritorijoje eksploatuoja vokiečių kapitalo bendrovė „Klasmann-Deilmann Šilutė“, neliko.

Gaisras kilo birželio 6 dieną. O birželio 5-ąją tarptautinė bendruomenė pažymėjo Pasaulinę aplinkos dieną.

Ją minėti buvo nuspręsta 1972 m. Stokholme vykusios pasaulinės konferencijos, skirtos žmonijos aplinkos problemoms ir davusios pradžią darnaus vystymo idėjai, metu. Aplinkos dienos minėjimu sekta atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į svarbiausias aplinkosaugos problemas tiek visoje planetoje, tiek konkrečioje jos vietoje.

Konkreti vieta, Šilutės rajono Aukštumalos pelkė, kurios plotas yra 2500 ha, birželio 6 dieną tapo ugnies stichijos įkaite būtent dėl nedarnaus šios gamtinės vertybės vystymo.

Du jos trečdaliai yra paversti durpių gavybos verslove, čia išgaunamos, perdirbamos ir, tapusios substratų produktais, naudingosios iškasenos eksportuojamos į keliasdešimt šalių. Įmonė „Klasmann-Deilmann Šilutė“ per metus už tai gauna apie 40 milijonų litų.

Ar ji pakankamai atsakingai ūkininkavo, investavo į darbų saugą, ekologines, priešgaisrines priemones?, - retoriškai klausia vietiniai aplinkosaugininkai.

Sausindama kanalais teritoriją, kad specialia technika surenkamų durpių sluoksniai gerai išdžiūtų, būtų patogu juos rinkti, o technika neklimptų, bendrovė privalėjo apsaugoti specialiomis užtūromis, membranomis su durpynu besiribojančią saugomą draustinio teritoriją, kad nepažeistų jos gyvasčiai būdingo hidrologinio režimo. Kad nenusausėtų jos buveinės, kuriose gyvena daug retų vabzdžių, augalų, paukščių.

„Deja, membranos buvo įrengtos ne nuo draustinio pusės, bet kitapus durpyno, nuo kelio, o gaisro atveju ganėtinai išsausėjusi draustinio dalis kaip mat tapo ugniaviete. Nuostolius gamtai skaičiuos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, bet jau dabar aišku, kad jie bus nemaži“, - GRYNAS.lt sakė NDRP direktorius R.Lydis.

Ketvirtadienį po trijų parų grumtynių su ugnies šėlsmu Aukštumalos pelkėje, durpių gavybos verslovėje ir saugomoje telmologinio draustinio teritorijoje, jau įžvelgiami fronto lūžio ženklai.

Gaisro židiniai, kilę nuo dirbančios technikos kibirkščių 600 ha durpių gavybos plotuose, čia sukauptuose 450 tūkst. kubinių metrų produkcijos kaupuose jau užpilti vandeniu, ugnis nuslopinta. Ugniagesių ir miškininkų pajėgos mestos gesinti pamiškes visu 1500 ha durpyno perimetru, nes iš jų liepsnos pažeme smelkiasi link draustinio.

Gamtos fondo direktorius Nerijus Zableckis tvirtina, jog per tris gaisro paras yra jau sunaikinta ekosistema. „Sudegino pušaites, viržius, samanas. Plynė, kuri saugoma Europos Sąjungos, sunaikinta. Norint atkurti, kas buvo, reikia daryti kirtimus, valyti augmeniją, kelti vandens lygį, prireiks nemažai metų ir lėšų".
Sudegino pušaites, viržius, samanas. Plynė, kuri saugoma Europos Sąjungos, sunaikinta. Norint atkurti, kas buvo, reikia daryti kirtimus, valyti augmeniją, kelti vandens lygį, prireiks nemažai metų ir lėšų.

Aukštumalos aukštapelkėje yra aptiktos europinės svarbos buveinės, kurios atitinka "Natura 2000" buveinių klasifikaciją ir kurias būtina tausoti bei išsaugoti. Tai natūralūs distrofiniai ežerai, aktyvios aukštapelkės, degradavusios aukštapelkės, plikų durpių saidrynai, pelkiniai miškai, pelkėti lapuočių miškai. Buveinėse aptikta nemažai augalų bendrijų, dvi jų įtrauktos į Lietuvos augalų bendrijų Raudonąją knygą.

Aukštumalos aukštapelkėje ir apypelkio miškuose aptikta 175 aukštesniųjų augalų rūšys, iš kurių net penkios įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą.

Pelkėje yra aptiktos 78 vabzdžių, šešios varliagyvių, penkios roplių faunos rūšys. Paukščių (veisimosi metu) stebėta 88 rūšys, iš jų 17 įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat 17 rūšių įtrauktos į ES Paukščių apsaugos direktyvą. Žinduolių - 26 rūšys. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos keturios rūšys. Į ES Buveinių apsaugos direktyvos įvairius priedus įtraukta 10 rūšių.

Akivaizdu, kad unikalioje Aukštumalos pelkėje darnaus vystymo idėja buvo ignoruojama. Dabar tenka braidyti po degėsius. Stebėtina, bet gyvatės iš juodų pašalių išlenda gyvybingos. Tik reikia žiūrėti po kojomis, kad juodos angies nepalaikytum suanglėjusia šaka.