Italijoje šios nuomonės laikosi net 81 proc. apklausos dalyvių, o Kipre, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje taip mano 70-75 proc. apklaustųjų. Eurobarometro atlikti Europiečių nuomonės apie oro kokybę tyrimai rodo, kad papildomiems veiksmams šioje srityje ES lygmeniu yra aktyviai pritariama. Beveik keturi iš penkių dalyvių (79 proc.) mano, kad ES turėtų pasiūlyti papildomas kovos su oro tarša priemones. Apklausos dalyvių buvo konkrečiai klausiama, ar jie žino, kokie yra ES oro kokybės standartai ir nacionalinės teršalų išmetimo ribos, o iš žinančiųjų apie šias priemones (abiem atvejais tokių apklausos dalyvių buvo 25 proc.) daugiau kaip pusė (atitinkamai 58 proc. ir 51 proc.) laikėsi nuomonės, kad šios priemonės turėtų būti griežčiau taikomos. Į apklausos rezultatus Komisija atsižvelgs atlikdama ES oro politikos peržiūrą, kuri turi būti užbaigta 2013 m. antrąjį pusmetį.
Už aplinką atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Piliečiai pageidauja, kad mes imtumėmės veiksmų, todėl 2013 m. pradėsime oro politikos peržiūrą. Jie norėtų, kad pagrindiniams sektoriams būtų taikoma daugiau priemonių ir jie būtų geriau informuojami apie politikos veiksmingumą. Kad galėtume įvykdyti šiuos uždavinius, turime dirbti išvien visais politikos lygmenimis ir tai užtvirtinti vietos veiksmais.″
Iš apklausos paaiškėjo daugelio asmenų nepasitenkinimas tuo, kaip dabar sprendžiamos oro kokybės problemos – septyni iš dešimties europiečių (72 proc.) yra nepatenkinti valdžios institucijų pastangomis pagerinti oro kokybę. Iš apklausos taip pat paaiškėjo bendras požiūris, kad trūksta informacijos apie oro kokybę; beveik šeši iš dešimties europiečių (59 proc.) mano, kad jie nėra tinkamai informuojami apie oro kokybę, o 31 proc. apklaustųjų Ispanijoje, 27 proc. Liuksemburge, Kipre ir Latvijoje laikosi nuomonės, kad jie tokios informacijos visai negauna.
Paklausti apie tai, koks būtų veiksmingiausias kovos su oro tarša būdas, 43 proc. siūlo griežčiau kontroliuoti pramonės ir energijos gamintojų išmetamus teršalus. Laikoma, kad didžiausi oro taršos šaltiniai yra transporto priemonės (96 proc.), pramonė (92 proc.) ir tarptautinis transportas (86 proc.).
Susirūpinimą kelia ir oro taršos poveikis sveikatai ir gamtai. Beveik 9 iš 10 europiečių mano, kad oro kokybės sukeltos ligos, pavyzdžiui, kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių ligos, yra didelė problema. Vidutiniškai 8 iš 10 apklaustųjų didelėmis problemomis laiko rūgštėjimą ir eutrofikaciją.
Elektriniai automobiliai ir hibridiniai elektra ir benzinu varomi automobiliai laikomi labiausiai oro kokybę tausojančiomis transporto priemonėmis, o elektrinis šildymas – mažiausiai aplinkai kenkianti namų ūkiuose naudojama šildymo sistema; po jos – medžio biomasė, dujos ir granulių biomasė. Septyni iš dešimties apklausos dalyvių mano, kad turėtų būti siekiama, jog atsinaujinančioji energija ateityje būtų pagrindinė energijos rūšis. Apie 85 proc. europiečių pritaria vadinamajam „teršėjas moka″ principui, kuriuo remiantis teršėjai turėtų padengti ir neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai išlaidas. Atsakydami į klausimą apie tai, kaip individualiu lygmeniu būtų galima pagerinti oro kokybę, dauguma apklausos dalyvių nurodė, kad svarbiausi individualūs veiksmai būtų rečiau naudotis nuosavu automobiliu (63 proc.) ir pakeisti seną daug energijos suvartojančią įrangą veiksmingesniais modeliais (54 proc.).
Pagrindiniai faktai
Nežiūrint paskutiniais metais padarytos pažangos, tankiausiai gyvenamose ES teritorijose keleto oro kokybės standartų ribos gerokai viršijamos, ypač oro taršos kietosiomis dalelėmis, pažemio ozonu ir azoto dioksidu. 2013 m. bus peržiūrima Komisijos dabartinė oro politika, daugiausiai dėmesio skiriant pastangoms pagerinti mūsų kvėpuojamo oro kokybę.
Komisija taip pat pradėjo viešąsias konsultacijas internete (jos yra politikos peržiūros dalis) su suinteresuotaisiais asmenimis – tai proga ES piliečiams, organizacijoms ir bendrovėms pareikšti savo nuomonę ir idėjas apie tai, kaip būtų galima atlikti oro politikos peržiūrą. Viešosios konsultacijos internete vyks iki 2013 m. kovo 4 d., prie jų prisijungti galite paspaudę nuorodą.
Pirmosios viešosios konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais internete buvo surengtos 2011 m.; šių konsultacijų ataskaitą rasite ČIA.
Atliekant šią Eurobarometro apklausą apie oro kokybę, kurioje dalyvavo daugiau kaip 25 000 ES piliečių iš visų valstybių narių, buvo užduota daug klausimų apie oro kokybę. Apklausa atlikta 2012 m. rudenį. Rezultatai bus panaudoti jau pradėtoje vykdyti ES oro politikos peržiūroje.
