Kaip skubiai spręsti pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinkos dalyviams iškilusius sunkumus dėl sausio 9 d. įsigaliojusių Statybos įstatymo pataisų, įteisinusių prievolę parduodant būstą pateikti jo energinio naudingumo sertifikatą, užvakar svarstė Aplinkos ministerijoje sukviesto pasitarimo dalyviai.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje vykdomas jau nuo 2007 m., bet buvo nustatyta išimtis, kad sertifikatas nebūtinas, jeigu jo nepageidauja būsto pirkėjas. Nors, kaip sakė ministerijos kancleris Robertas Klovas, įstatymo pataisos tik panaikino šią išimtį, nekilnojamojo turto rinka dar nėra pasiruošusi naujovei.
Pasitarime dalyvavęs Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis išsakė visų notarų pageidavimą, kad jie sandoriams tvirtinti būtinus energinio naudingumo sertifikatus ir jų išrašus galėtų laisvai gauti iš atitinkamo elektroninio registro ir pirkimo-pardavimo procedūros dėl to nestrigtų. Statybos produktų sertifikavimo centro direktorius Robertas Encius pažymėjo, kad nors pastaruoju metu ir sumažėjo pirkimo-pardavimo sutarčių, labai padaugėjo išduodamų ir įregistruojamų energinio naudingumo sertifikatų. Jeigu per praėjusių metų sausį jų buvo įregistruota tik 438, tai per pirmąsias šių metų savaites jau 1143. Tiesa, dauguma sertifikatų yra išduoti pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą tipinį sertifikatą suteikiant žemiausią energinio naudingumo klasę.
Parengti ir įregistruoti sertifikatus, pasak Roberto Enciaus, dabar užtrunka nuo vienos iki trijų dienų ir kainuoja nuo 70 iki kelių šimtų litų. Net ir vertindamas vieną butą, ekspertas paprastai turi įvertinti viso namo energinį efektyvumą, nes kiekvienam butui priskiriama ir dalis bendro naudojimo patalpų suvartojamos energijos. Viso namo sertifikavimas, kuris kainuoja ir užtrunka kaip trijų-keturių butų sertifikavimas, yra pigesnis, teisingesnis ir informatyvesnis. Be to, jis reikalingas ruošiantis namą renovuoti.
Pasitarimo dalyviai sutarė, kad per artimiausias dvi tris savaites bus pasirengta sklandžiam reikiamų dokumentų išdavimui elektroninėje erdvėje. Aplinkos ministerija kartu su Notarų rūmais ir Registrų centru per tą laiką įsipareigojo parengti tipines sutartis su notarais, taip pat užklausų, reikalingų sertifikatui ar jo išrašui gauti, formas, o Statybos produktų sertifikavimo centras – pritaikyti turimas duomenų bazes taip, kad sandoriams sudaryti būtiną informaciją notarai galėtų rasti šio centro tinklalapyje ir laisvai jomis naudotis sudarant pirkimo-pardavimo sutartis.
Elektroninėje erdvėje notarai galės gauti informaciją ne tik apie jau sertifikuotus nekilnojamojo turto objektus, bet ir jų prašymu bus parengiami nauji sertifikatai. Galimybė visas su būsto pardavimu ir pirkimu susijusias paslaugas gauti notaro biure nekilnojamojo turto rinkos dalyviams leis sutaupyti nemažai laiko ir pastangų.
Paprastai parduoti būstą nusprendžiama ne tą pačią dieną, todėl savininkams, ketinantiems ateityje jį parduoti, ypač investavusiems į šį būstą ir norintiems gauti aukštesnės energinio naudingumo klasės sertifikatą, tuo reikėtų pasirūpinti iš anksto, kaip ir nurodyta ES direktyvoje.
