Europos Sąjunga yra įsipareigojusi pasiekti, kad iki 2020 m. 20 % visos joje suvartojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Šį tikslą galima pasiekti ekonomiškai efektyviais būdais tik tuo atveju, jei visos dabartinės politinės priemonės bus įgyvendintos visose valstybėse narėse ir jei paramos programos bus labiau suderintos. Todėl šiandien priimtame komunikate Komisija ragina labiau koordinuoti paramos programų kūrimą ir tobulinimą ir suaktyvinti valstybių narių tarpusavio prekybą atsinaujinančiųjų išteklių energija. O kadangi investuotojams reikia teisinio tikrumo, būtina pradėti tartis dėl ateities ir sukurti tvirtą pagrindą, kuriuo būtų remiamasi po 2020 m.
Už energetiką atsakingas Komisijos narys Güntheris Oettingeris sakė: „Turėtume toliau plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energetiką ir skatinti ieškoti novatoriškų sprendimų. Turime tai daryti ekonomiškai efektyviais būdais. Tai reiškia, kad vėjo ir saulės energija turi būti pasitelkiama ten, kur tai ekonomiškai tikslinga, ir kad iš šių šaltinių gauta energija turi būti prekiaujama Europoje taip pat kaip ir kitais produktais ir paslaugomis.“
Šiandienos komunikate nurodomos keturios pagrindinės sritys, kuriose turi būti dedama daugiau pastangų, kad iki 2020 m. ekonomiškai efektyviomis priemonėmis būtų pasiekta atsinaujinančiųjų išteklių energetikos srities tikslų.
- Energijos rinka. Komisija pabrėžia, kad būtina užbaigti kurti energijos vidaus rinką ir imtis investavimo į energijos gamybą skatinamųjų priemonių, kad į šią rinką sklandžiai įsilietų atsinaujinantieji energijos ištekliai.
- Paramos programos. Komisija teikia pirmenybę programoms, kuriomis skatinama mažinti savikainą ir vengiama pernelyg didelių kompensacijų. Be to, ji ragina labiau suderinti valstybių narių paramos programas, kad būtų išvengta nereikalingų kliūčių.
- Bendradarbiavimo mechanizmai. Komisija skatina dažniau naudoti Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvoje nustatytus bendradarbiavimo mechanizmus. Bendradarbiavimo mechanizmai sudaro valstybėms narėms sąlygas pasiekti nacionalinius privalomus tikslus prekiaujant tarpusavyje atsinaujinančiųjų išteklių energija. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad vienos valstybės narės, užuot pačios gaminusios vėjo arba saulės energiją, ją perka iš kitų valstybių narių arba iš ES nepriklausančių šalių. Tai gali būti pigiau, negu gaminti tokią energiją savo šalyje.
- Viduržemio jūros šalių bendradarbiavimas energetikos srityje. Komisija siūlo tobulinti teisinio reguliavimo pagrindus ir pabrėžia, kad sukūrus Magrebe integruotą regioninę rinką būtų sudarytos geresnės sąlygos didelėms investicijoms šiame regione, o Europa galėtų importuoti iš jo atsinaujinančiųjų išteklių elektrą.
Komisija teigia, kad nesukūrus tinkamo pagrindo po 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtra sulėtės. Toks pagrindas turi sudaryti sąlygas aktyviau diegti inovacijas ir sumažinti savikainą, kad atsinaujinančiųjų išteklių energetika taptų investuoti į augimą patraukliu sektoriumi. Todėl Komisija siūlo pradėti rengti būsimas politikos alternatyvas ir nustatyti svarbiausius veiklos etapus iki 2030 m. Ji siūlo tris toliau nurodytas alternatyvas. Tai nėra įprastinės veiklos scenarijai.
- Nustatyti naujus šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus, tačiau nenustatyti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos srities tikslų. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema būtų pagrindinė CO2 išlakų mažinimo priemonė.
- Trys nacionaliniai tikslai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sričių tikslai;
- ES masto tikslai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sričių tikslai.
Komisija pabrėžia, kad svarbiausius veiklos etapus iki 2030 m. būtina nustatyti kuo greičiau. Tai atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamintojams sudarytų sąlygas tapti vis konkurencingesniems Europos energijos rinkoje.
Pagrindiniai faktai
2009 m. priimtoje Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvoje nustatyti privalomi atsinaujinančiųjų išteklių energetikos tikslai. Svarbiausia užduotis – pasiekti, kad iki 2020 m. 20 % visos ES suvartojamos energijos būtų atsinaujinančiųjų išteklių energija. Kiekviena valstybė narė turi įgyvendinti jai nustatytus tikslus, susijusius su energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių vartojimu. Priėmus šį teisinį pagrindą atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sektoriaus augimas gerokai paspartėjo.
Bendra energijos rinka tebekuriama, o atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sektoriui augant tapo būtina baigti ją kurti kuo skubiau. Atsinaujinančiųjų išteklių energija gali sąžiningai konkuruoti tik atvirose rinkose.
Kad pasiektų 2020 m. tikslus, valstybės narės turi įgyvendinti savo nacionalinius veiksmų planus ir skirti atsinaujinančiųjų išteklių energetikai gerokai daugiau lėšų. Metines kapitalo investicijas reikėtų skubiai padvigubinti, kad jos siektų 70 mlrd. eurų. Tai turėtų būti visų pirma privačiojo sektoriaus investicijos.
Neaiškumas, kokios politikos bus laikomasi po 2020 m., šiam procesui kliudo.
