Dvi valstybės narės netinkamai aiškino arba taikė ES atliekų tvarkymo teisės aktus, tuo padarydamos žalos žmonių sveikatai ir aplinkai, galbūt sudarydamos kliūčių prekybai ir iškraipydamos konkurenciją: tai Lietuva (dėl pakuočių atliekų) ir Kipras (dėl sąvartynų). Rekomendavus už aplinką atsakingam Europos Komisijos nariui Janezui Potočnikui, Europos Komisija dėl Kipro kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, o Lietuvai siunčia pagrįstą nuomonę, kurioje nurodoma priimti nacionalinių teisės aktų pataisas. Jei Lietuva per du mėnesius nepateiks atsakymo, Komisija šį klausimą gali perduoti svarstyti Teismui.
Direktyva dėl pakuočių ir pakuočių atliekų taikoma visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo naudotų medžiagų; ja siekiama sumažinti atliekų kiekį ir skatinti tvarų augimą. Lietuva direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę perkėlė netinkamai, todėl 2011 m. gegužės mėn. Komisija nusiuntė oficialų pranešimą. Nuo to laiko Lietuva ištaisė daugumą direktyvos reikalavimų neatitinkančių nuostatų, tačiau vienas klausimas, t. y. reikalavimas, kad pakuotė atitiktų tam tikrus darniuosius ES standartus, vis dar nėra tinkamai išspręstas. Užtikrinus, kad vienoje valstybėje narėje pagamintos pakuotės galėtų būti be kliūčių naudojamos kitoje valstybėje narėje, vidaus rinka veiktų darniau. Todėl Komisija siunčia pagrįstą nuomonę.
Direktyvoje dėl pakuočių ir pakuočių atliekų valstybėms narėms nustatytas reikalavimas neleisti susidaryti pakuočių atliekoms, užtikrinti, kad į rinką patenkančių pakuočių tūris ir svoris būtų kuo mažesni ir sukurti pakartotinio pakuočių naudojimo sistemas siekiant sumažinti poveikį aplinkai. Be to, direktyvoje buvo numatyti stiklinių, popierinių, kartoninių, metalinių, plastikinių ir medinių pakuočių naudojimo ir perdirbimo tikslai, kuriuos Lietuva turėjo pasiekti iki 2008 m. Direktyva taikoma visoms pakuotėms visoje gamybos ir vartojimo grandinėje.
