aA
Rudaminos miestelio (Lazdijų rajone) gyventojai vis dar nerimsta – dar 2010-aisiais pradėta kova, kad per jų žemes nebūtų tiesiama elektros jungtis su Lenkija, tebesitęsia. Bendruomenė Lietuvos valdžios ir energetikos verslo struktūrų veiksmus apskundė Jungtinių Tautų Aarhuso konvencijos Atitikties komitetui, kuris patvirtino, kad bus tiriama, ar Lietuvos valdžia ir energetikos verslas teisėtai braunasi per žmonių sodybas ir unikalų gamtinį kompleksą pietvakarių Lietuvoje. Savo ruožtu Energetikos ministerija su „LitPol Link“ projekto vystytojais „Litgrid“ sako sutarimą su vietos bendruomene radę ir skelbia darbus jau pradėję.
Ties Rudamina pradėti statyti pamatai atramoms
© Skaitytojo nuotr.

Apskundė, nes nebuvo paisoma jų nuomonės

Rudaminos miestelio bendruomenė, kurią sudaro 40 narių, nenori, kad per jų sodybas būtų tiesiama didelės galios elektros jungtis ir pateikia savo argumentus. Asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ pirmininkė Rūta Cimakauskienė GRYNAS.lt aiškino, kad vietinius labiausiai papiktino verslo atstovų nenoras bendrauti ir paiškinti kas vyksta, kalbėtis, ieškoti kompromisų. Ji pasakoja, kad 2010 metais dauguma tiesiog gavo raštiškus laiškus, kad bus vykdomi tokie ir tokie darbai.

„Žmonės neturėjo jokios informacijos apie tai, kas vyksta jų teritorijoje, kur jie gyvena. Jie visiškai nebuvo informuojami, išskyrus tai, kad atėjo laiškai, kurie pranešė žemės savininkams, kad jų teritorija papuola į planuojamą projektą. Teiginiuose, kad gyventojai dalyvavo ir jiems buvo suteikta daug informacijos, yra daug melo, mes bandėme tą įrodyti teismuose. Dokumentuose, kurie buvo surašinėjami susitikimų metu (nes kiekvienas susitikimas yra fiksuojamas protokoluose), nebuvo nė vieno parašo, kad mūsų apylinkės žmonės dalyvautų juose. […] Iš protokolų, ir žmonių pasakymų matosi, kad nieks nieko nežinojo, viskas buvo daroma slaptai, apeinant žmonių interesus“, - aiškino R. Cimakauskienė. 

Rudaminos kraštovaizdis/ Asociacijos "Rudaminos bendruomenė" nuotr.
Rudaminos kraštovaizdis/ Asociacijos "Rudaminos bendruomenė" nuotr.
© GRYNAS

Anot jos, būtent ši procedūra (nederinimas su vietos gyventojais – red. past.) yra apskųsta tarptautinėms organizacijoms ir prašoma išnagrinėti, ar nebuvo pažeistos žmonių teisės į sveiką aplinką ir visapusišką informacijos gavimą.

Siūlė alternatyvą

Vietiniai žmonės sako suprantantys, kad elektros jungtis su kaimynais yra reikalinga ir gyvenant XXI amžiuje naivu tikėtis, kad tokie projektai nebūtų vystomi. Tačiau turėdami galimybę keliauti po pasaulį ir susipažinti su kitose šalyse taikomomis praktikomis, bendruomenės nariai išsiaiškino, kad panašūs projektai vystomi šalia magistralių, geležinkelių teritorijų, pramonės zonose, o ne „Natura 2000” teritorijose.

Suprantame šio objekto svarbą, suprantame vykdomus veiksmus, bet viskas turi būti derinama su aplinka, su ten gyvenančiais žmonėmis. Negali įsibrauti, ateiti į žmogaus privačią teritoriją ir sakyti – man jos reikia ir aš ją paimu.
R. Cimakauskienė

„Mūsų teritorija Lazdijų rajone taipogi siejasi su šalia esančia automagistrale ir geležinkeliu, pateikėme siūlymą pakreipti elektros jungties liniją į pramonės zoną. Tokia galimybė buvo aiški, toks pasiūlymas buvo pateiktas ne tik iš mūsų, bet ir iš rajono valdžios. Juo niekas nesinaudojo, buvo išdėliota taip, kad netinka, kad neatitinka pagal bendrojo planavimo dokumentus – galėjo būti solidariai prieita prie geresnio pasiūlymo nei kaip keliauti skersai visų sklypų, kiekvienam gyventojui sklypą kertant ne išilgai, o skersai“, - pasakojo R. Cimakauskienė.

Pasak pašnekovės, žemės sklypų savininkai gavo dokumentus, kuriuose jau viskas suskaičiuota už juos ir kompensacijos dydis nediskutuotinas. Diskusijos, kad savininkui kažkas netinka nebuvo.

„Kompensacijos dydis paskaičiuotas pagal rinkos kainą ir pridėta buvo apie 30 proc. daugiau, jeigu pilietis lojalus ir iš karto pasirašys servituto sutartį (teisės į svetimo nekilnojamąjį turto tinkamą naudojimą – red. past.) su „Litgrid“. O jeigu ne iš karto paklausysi, būsi negeras, tai bus 30 proc. nubraukta”, – paklausta, kokio dydžio kompensacijos gyventojams pasiūlytos, sakė „Rudaminos bendruomenės“ pirmininkė.

Iš mažų bendruomenių ir kaimų susideda visa Lietuva

R. Cimakauskienė sako, kad Rudaminos gyventojai, kreipdamiesi į tarptautines organizacijas, tikisi, kad bus apgintos jų teisės.

„Būtų galima įvardyti daug strateginių objektų – valstybės poreikiams gali atsirasti ir gamyklos, ir šiukšlių rūšiavimo linijos, šiukšlynai. Jeigu su viskuo sutiktume, negindami savo aplinkos kaip piliečiai, kaip atrodytų visas Lietuvos kraštovaizdis? Nesvarbu, kad tu esi mažas, bet aplinka, kurioje gyveni, ją ir gini – aš gyvenu šitame mažame kaimelyje, kiti asmenys – gyvena kitur, Žygaičiai – dar kitas mažas kaimelis – iš to susideda Lietuvos teritorija. Tai nėra mūsų išsigalvota (problema – red. past.), ieškome teisingumo, kad būtų į viską žvelgiama teisingai. Suprantame šio objekto svarbą, suprantame vykdomus veiksmus, bet viskas turi būti derinama su aplinka, su ten gyvenančiais žmonėmis. Negali įsibrauti, ateiti į žmogaus privačią teritoriją ir sakyti – man jos reikia ir aš ją paimu“, - sakė pašnekovė.

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ nuotr.
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ nuotr.

Kreipėsi ir į Strasbūrą

Rudaminos bendruomenės atstovas dr. Ramūnas Valiokas GRYNAS.lt pabrėžė, kad bendruomenė į Aarhuso konvencijos atitikties komitetą kreipėsi praėjusių metų pabaigoje, prieš tai išnaudojusi visas viešojo intereso gynimo galimybes Lietuvoje. Lietuvos valdininkai ir teismai neįžvelgė problemų dėl to, kad galinga Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungtis (LitPol Link) projektuota tinkamai neįvertinus technologinių ir vietos alternatyvų bei į planavimą ankstyviausiame etape neįtraukus visuomenės.

„Šių metų balandžio pradžioje buvo Atitikties komiteto susirinkimas ir praėjus dar mėnesiui gavome oficialų patvirtinimą, kad mūsų skundas bus nagrinėjamas ir pateiktas Aplinkos ministerijai nurodymas pateikti tam tikrą medžiagą, byla bus toliau nagrinėjama“, - patikslino pašnekovas.

Rudaminiškiai Lietuvą yra apskundę ir Strasbūrui dėl Berno konvencijos pažeidimo (Berno konvencija kitaip dar vadinama laukinės gamtos ir natūralių buveinių apsaugos konvencija ją pasirašiusias nares, taip pat ir Lietuvą, įpareigoja užtikrinti tam tikrų rūšių ir jų gamtinės aplinkos apsaugą – red. past.). Rudaminos bendruomenė yra įsitikinusi, kad jų gyvenamojoje vietovėje, per kurią numatyta tiesti elektros jungties liniją, aptinkama tokių saugotinų rūšių, kaip baliniai vėžliai, raudonpilvės kūmutės, didysis baltasis garnys, didysis baublys, griežlė, kukutis, čia esą yra aptikta gausiai gervių perimviečių.

Išaiškėjo, kad keičiant trasą investicinis procesas būtų atidėtas mažiausiai 5 metams bei būtų padaryta žala valstybėms dėl ES paramos praradimo.
K. Sankovskis

„Berno konvencija mūsų skundą pradėjo tirti praeitą vasarą ir per metus byla iš rezervinio sąrašo pasistumėjo į nagrinėjamų bylų sąrašą ir neseniai atėjo laiškas su dviem išvadom: rekomendacija sustabdyti (linijos tiesimo darbus - red. past.) ir atlikti nešališką tyrimą, ir visa šio skundo medžiaga bei aplinkybės yra suteiktos Europos Sąjungai“, - sakė R. Valiokas.

Paklaustas, kokių sprendimų bendruomenės nariai tikisi iš Aarhuso koncencijos atitikties komiteto, jis teigė, kad pirmiausiai norima įrodyti savo tiesą: „Mes tiesiog atliekame tyrimą, o ar tai sukels pasekmes statyboms, negalime pasakyti – tai ne mūsų galioje. Mūsų tikslas – nustatyti, ar nebuvo padaryta pažeidimų“, - kalbėjo R. Valiokas.

Sako, kad nuslėpė retų rūšių buvimą

Rudaminos bendruomenė sako bendravusi ir su mokslininkais, kurie teigė, kad šioje vietoje tikrai yra saugotinų rūšių. Vienas pavyzdys – baliniai vėžliai. Šių buveines nustatė vienintelis Lietuvoje balinių vėžlių tyrimų pradininkas Evaldas Snieškus.

„Jis matė tas apylinkes ir aptiko pėdsakų – kiaušinių lukštų ir pan. Daugybę medžiagos surinko ir gyventojai, projekto vykdymo laikotarpiu esu užregistravęs apie dešimt atvejų, kuomet vietiniai tą padarą buvo aptikę. Pas kai kuriuos gyventojus lankėsi ir Lietuvos gamtos fondo atstovė Dalia Bastytė ir sutikrino, kad informacija yra autentiška“, - teigė pašnekovas.

Balinis vėžlys
Balinis vėžlys
© LGF nuotr.

Vilniaus universiteto zoologijos muziejaus darbuotojas Mantas Zelevas Rudaminoje identifikavo ir kitų saugotinų rūšių – didįjį baltąjį garnį, raudonpilves kūmutes ir pan.

„Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nebuvo nurodyta, kad rasta tų rūšių būtent tose atkarpose (kur planuojama linija – red. past.). Matėme, kad tai neteisingi faktai. […] Zoologas M. Zelevas viso labo per kelias dienas konstatavo, koks yra skaičius rūšių, mes keliolika jų radome Berno konvencijoje, taigi mes ją ir informavome“, - pasakojo vyras.

Bijo, kad bus sukurtas precedentas

R. Valiokas svarsto, kad sunku pasakyti, koks poveikis gali būti minimoms rūšims, jeigu per jų buveines bus tiesiama elektros linija. Visų pirma, jo teigimu, reikėtų atlikti išsamų tyrimą, ko dar toje vietoje gali būti – kokių retų augalų, vabalų ar gyvūnų.

Gandras ant kelio
Gandras ant kelio
© S.Paltanavičiaus nuotr.

„Tik tada gali kalbėti apie poveikį. Pavyzdžiui, dėl juodojo gandro visai neseniai paaiškėjo, kad Kalniškės, Giraitės miške, kitoje miškingoje vietovėje yra ministerijos patvirtintos 3 lizdavietės ir jos yra pusantro kilometro atstumu ar net mažiau nuo elektros linijos. Aš būdamas ne specialistas pats pasižiūrėjau, kad gandrui reikalinga apie dviejų kilometrų ramybės zona“, - sakė R. Valiokas. Jo teigimu, vietiniai be šių oficialių lizdaviečių žino dar bent dvi esančias toje vietovėje.

Taip pat jis pažymi, kad planuojama elektros linija eis Žuvinto rezervato riba, per vieno iš upelių slėnį bus kertamas koridorius –  neslepiama netgi poveikio aplinkai ataskaitoje, kad dėl to bus didelis poveikis migruojantiems paukščiams.

„Aišku, kad yra interesai, aš to neneigiu. Tai yra mūsų kraštas. Mano senelių, giminės vieta, bet nėra asmeniškai mano paties žemės liečiamos, nei daugumos žmonių, kurie susibūrė į bendruomenę. Bet mes vertiname tai, kas aplink yra, puikiai žinome iš svečių, kurie čia atvyksta, kokia mūsų augmenija, retos rūšys. Mes puikiai žinome, kad toks objektas teisiškai atveria kelią panašiai infrastruktūrai ateityje plėstis. Europoje yra tokios tendencijos, kad antrąkart darant įvairius plėtimus, renkamasi vieta, kurioje jau tokio tipo veikla yra legalizuota“, - sakė Rudaminos bendruomenės atstovas R. Valiokas.

„Litgrid“: su vietiniais bendraujame dar nuo 2009 m.

Nors Rudaminos bendruomenės atstovai žurnalistams guodėsi, kad su jais jokie elektros linijos tiesimo planai nebuvo aptarti ir neieškoma bendro sutarimo, bendrovės „Litgrid“, kuriai priklauso pusė „LitPol Link“ akcijų, vadovai kalba ką kita. Jie sako, kad dialogas pradėtas prieš gerus penkerius metus.

Lietuvos gamtos fondo specialistai nuolat lankosi jungties statybos teritorijoje, identifikuoja vietas, kuriose gali būti augalų, įrašytų į Raudonąją knygą, tiria biologiškai „karštus“ taškus, siekiant išsaugoti retas gyvūnų rūšis.
K. Sankovskis

„Pirmą kartą valstybės istorijoje įgyvendindami unikalų energetikos infrastruktūros projektą pirmiausia suprantame vietos gyventojų poreikį gauti visą reikiamą informaciją, būti išgirstiems ir gauti atsakymus į klausimus. Puikiai suprantame, kad be žmonių palaikymo sunkiai priimami bet kokie aplinkoje vykstantys pokyčiai. 2009 m. pradėję planuoti visai valstybei svarbios ekonomikos, energetikos ir saugumo prasme tarptautinės elektros jungties trasą, projektą pristatėme ir daug kartų atvirai bendravome su savivaldybių, seniūnijų, bendruomenių atstovais ir projektu besidominčiais gyventojais, taip pat ir su Rudaminos bendruomene ir jos nariais“, - situaciją komentavo „Litgrid“ valdybos narys ir Strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis

Anot jo, visuomenė buvo nuolat kviečiama dalyvauti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo, specialiojo plano koncepcijos ir galutinių sprendinių derinimo procese. Maža to, aktyviausiai šiuose procesuose reiškėsi ta pati Rudaminos bendruomenė.

„Vieni iš aktyviausiai dalyvavusių buvo Rudaminos bendruomenės atstovai, į kurių pasiūlymus buvo išsamiai atsakyta, pagal dalį jų buvo koreguojami sprendiniai, taikomos papildomos poveikį aplinkai mažinančios priemonės. Elektros jungties „LitPol Link“ trasa parinkta įvertinus daugybę aplinkos apsaugos, socialinių, technologinių, juridinių bei ekonominių aplinkybių ir patvirtinta teisės aktais. Išsamios analizės dėka, trasą pavyko parinkti taip, kad įgyvendinant šį ne tik valstybinės, net ir europinės svarbos projektą aplinkos apsaugos elementai nebus aukojami, o atvirkščiai – nepaveikti visiškai arba paveikti minimaliai“, - tikino K. Sankovskis.

Paaiškino, kodėl atmesta pasiūlyta alternatyva

„Litgrid“ atstovas GRYNAS.lt teigė, kad Rudaminos bendruomenės siūloma trasos alternatyva atmesta kaip neturinti aplinkosauginių privalumų. Tačiau čia pat paaiškinta, kad nekeisti trasos nuspręsta dar ir dėl to, kad tai atitolintų visus darbus mažiausiai penkeriems metams ir grėstų ES paramos praradimu.

Ties Rudamina pradėti statyti pamatai atramoms
Ties Rudamina pradėti statyti pamatai atramoms
© Skaitytojo nuotr.

„LitPol Link“ trasos alternatyvos buvo pateiktos svarstymui ir aptartos su Rudaminos bendruomenės nariais dar 2010 m. vasarą. Rudaminos bendruomenės atstovai ir jų pakviesti dalyvauti aplinkos apsaugos ekspertai teikė įvairias pastabas, įskaitant oro linijos trasos išdėstymą Marijampolės ir Kalvarijų savivaldybėse. Nors poveikio aplinkai vertinimo ir specialiojo plano tyrimo objektas neapėmė šių dviejų savivaldybių, atlikus preliminarią galiojančių teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų, aplinkosauginę analizes ir raštu aptarus su minėtų savivaldybių administracijomis – išaiškėjo, kad keičiant trasą investicinis procesas būtų atidėtas mažiausiai  5 metams bei būtų padaryta žala valstybėms dėl ES paramos praradimo.

Visgi, net jei nevertintume šių esminių ekonominių, laiko ir tarptautinių aspektų – pirminė analizė parodė, kad Rudaminos bendruomenės siūloma trasos alternatyva neturi aplinkosauginių privalumų“, - sakė K. Sankovskis.

2014 m. pavasarį pradėti jungties statybos darbai vykdomi pagal suderintą projektą, laikantis teisės aktų, parinktoje jungties linijos trasoje. „LitPol Link“ jungties projektas yra kompleksinis ir net smulkūs pakeitimai turėtų esminį poveikį visam projektui.

Žada įrengti specialias apsaugas paukščiams

Rudaminiečiai patys pripažino, kad jiems daugiausiai klausimų kelia kraštovaizdžio pakeitimas, jie baiminasi, kad bus sunaikintos retų rūšių buveinės. Savo ruožtu „Litgrid“ atstovai tikina atsakingai žvelgiantys į būtinybę išsaugoti gamtą ir turi numatę apsaugos priemones, pavyzdžiui, paukščiams saugoti.

LitPol Link
LitPol Link
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Naujoji elektros linija bus tiesiama maždaug už kilometro nuo Rudaminos miestelio, linijos atramos bus dažomos žalia spalva, kad kuo mažiau išsiskirtų iš aplinkos ir neterštų gamtovaizdžio. Be to, linijoje bus įrengtos specialios paukščių apsaugos priemonės. Apie Rudaminos miestelį buvo parengta speciali oro linijos vizualizacija, kuri leido parinkti tokią atramų konstrukcijos ir spalvų technologiją, kuri darytų mažiausią poveikį kraštovaizdžiui“, - sakė K. Sankovskis.

Mes puikiai žinome, kad toks objektas teisiškai atveria kelią panašiai infrastruktūrai ateityje tiktai plėstis. Europoje yra tokios tendencijos, kad antrąkart darant įvairius plėtimus, renkamasi vieta, kuri jau tokio tipo veikla yra legalizuota.
R. Valiokas

2014 m. gegužę „LitPol Link“ tiesimo trasoje buvo pradėta ekologinė augmenijos ir gyvūnijos priežiūra, kurią vykdo Lietuvos gamtos fondas. Prieš kiekvieną statybos darbų etapą ekologai ir gamtosaugos specialistai atlieka gamtos, patenkančios į elektros linijos trasą, stebėseną ir priežiūrą.

„Lietuvos gamtos fondo specialistai nuolat lankosi jungties statybos teritorijoje, identifikuoja vietas, kuriose gali būti augalų, įrašytų į Raudonąją knygą, tiria biologiškai „karštus“ taškus, siekiant išsaugoti retas gyvūnų rūšis. Dirbantys ekologai teikia rekomendacijas linijos statytojams, kokias teritorijas reikėtų aplenkti, vežant elektros linijos montavimo techniką, kur gamtos atžvilgiu palankiau laikinai sandėliuoti linijos konstrukcijas. Ekologinė priežiūra bus atliekama visoje linijos trasoje, visą linijos statybos laikotarpį. Ekologų apsilankymai statybvietėje fiksuojami, o radiniai – dokumentuojami“, - teigia „LitPol Link“ projektą įgyvendinančios bendrovės atstovai.

Teismų procesą baigė

Jie taip pat pažymi, kad teisminių bylų su Rudaminos miestelio bendruomenės nariais nebeturi. Visos bylos baigtos nagrinėti 2014 m. pradžioje. Skundus dėl servitutų nustatymo Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas atmetė kaip nepagrįstus. 

„2013 m. pavasarį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį administracinėje byloje dėl elektros jungties „LitPol Link” poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos teisėtumo. Teismas pripažino, kad asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ skundas dėl PAV ataskaitos yra nepagrįstas, PAV ataskaita yra teisėta, planuojamos tiesti elektros jungties poveikis aplinkai ir visuomenei buvo tinkamai ir išsamiai įvertintas ir poveikio aplinkai vertinimo procedūros nebuvo pažeistos“, - Lietuvos teismų išvadą pacitavo K. Sankovskis.

Savo ruožtu Energetikos ministerija, kuri prižiūri šio projekto eigą, teigė pritarianti „Litgrid“ atstovų išsakytai pozicijai visais jiems užduotais klausimais.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Visame pasaulyje vykstanti „River Cleanup“ akcija upėmis sujungs visus, norinčius gyventi švariau

Didžiąsias Lietuvos upes – Nerį ir Nemuną – namais vadina daugybė gyvūnų ir augalų...

Nemokama šeštadienio pramoga: skelbia apie keliones autobusais į miškus (6)

Šeštadienį, rugsėjo 14 dieną, miškininkai kviečia apsilankyti miškuose - į juos veš net 26...

Vakarų europiečiai iš Lietuvos turi ko pasimokyti: kainuoja pigiau, bet surenka daugiau (76)

Lietuvoje besidžiaugiant pakuočių užstato sistemos rezultatais, kai kurios kitos Europos šalys...

Lietuvos mokslininkai mokosi suprasti, ką kalba gamta (1)

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) praūžė renginys „Su aplinka gyvenu...

Kur dėti atliekas po automobilio remonto: lietuviai vis dar eina lengviausiu keliu (7)

Lietuvoje vis dar dažni atvejai, kai panaudotas automobilių tepalas yra neteisėtai deginamas. Į...

Top naujienos

„Raganiaus“ autorius Andrzejus Sapkowskis: kvailių širdys yra pramogų namuose

„Taip, kai kurie mano herojai konservatyvūs. Jie išpažįsta tvirtas klasikines vertybes”, –...

Ekspertas apie Rusijos kariuomenę: net sovietmečiu taip nebūdavo (130)

Pastarųjų dvidešimties metų Rusijos tiriamosios žurnalistikos atstovai Andrejus Soldatovas ir...

Finale dominavę Ispanijos krepšininkai susigrąžino pasaulio čempionų titulą MVP – Ricky Rubio (248)

Pasaulio krepšinio čempionatas Kinijoje pasiekė finišo tiesiąją. Lemiamamą pirmenybių...

Prie Klaipėdos apvirto jachta: vienas žmogus nuskendo, dar vieno ieškoma (12)

Rugsėjo 15 d., 18.17 val., Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu...

Kristina Sabaliauskaitė: bendruomenė ir valstybė prasideda nuo savo kiemo sutvarkymo

Menotyros mokslų daktarė rašytoja, Lietuvoje išpopuliarinusi istorinį romaną Kristina...

Ispanai didžiuojasi naujuoju savo braižu, čempionato MVP siuntė padėkas į Anapilį specialiai Krepšinis.lt iš Pekino

Argentinietiškas krepšinio fengšui Kinijoje vertė žavėtis visą pasaulį, bet jo nebeliko nė...

Epikondilitas – specifinių profesijų atstovus varginanti liga: svarbiausia pastebėti laiku

Jei dirbate monotonišką darbą rankomis ir alkūnės srityje pajutote maudžiantį, nedidelio...

Rimvydas Valatka. Pinigų nėra, pinigų yra – anekdotas apie mus ir juos (63)

Karbauskio kurpta naujoji Seimo dauguma užsilenkė taip greit, kad nespėjo nuversti nė...

Užkalnis Italijoje: „Michelin“ gidas, šimtai eurų vakarienei ir graužiami kaulai

Klausykit, kaip man nepasisekė: ir į Ameriką šį rudenį neišskridome dėl jaunesnės šunelės...