Klimato kaita jau vyksta ir ji neabejotinai palies ir Lietuvos regioną. Pastaruosius 50 metų temperatūra Nemuno upės baseine nuolat kyla, kritulių daugėja, sniego danga plonėja, o upės vanduo šiltėja. Visa tai neabejotinai paveiks regiono bioįvairovę, gyventojus ir verslą. Tokios prognozės buvo išsakytos Jungtinių Tautų konferencijoje apie klimato kaitos įtaką Nemuno baseinui.
Lietuva ir aplinkiniai regionai sąlyginai saugūs klimato kaitos akivaizdoje: čia nepradės siausti tornadai, nevyksta žemės drebėjimai ar cunamiai, tačiau visiškai padarinių išvengti nepavyks. Klimato kaita veikia ne tik orus, bet ir visą gamtą. Dėl klimato kaitos keičiasi ir Nemuno upės baseinas.
Klimato kaita jau vyksta
„Per pastaruosius 50 metų oro temperatūra Nemuno baseine pakilo 1,7 laipsnių Celsijaus. Vidutinė temperatūra kyla dėl to, kad mažėja šaltų dienų. Kitaip sakant, žiemos tampa kiek šiltesnės“, - teigė klimatologas Egidijus Rimkus. Anot jo, taip pat didėja ir kritulių kiekis. „Per paskutinius 50 metų kritulių Nemuno baseine nuo 504 mm (1964 m.) padidėjo iki 821 mm (2010 m.). Mažėjo dienų su sniego danga, o pati sniego danga vis plonėja. Tiesa, sniego dangos storis krenta labai lėtai ir yra gana nežymus, tačiau jis tikrai vyksta“, - teigė mokslininkas.
Šiuo ir kitus duomenis Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkai ir ekspertai surinko bendromis pastangomis. Praktiški pirmą kartą po Nepriklausomybės abiejų šalių specialistai ir tarnautojai dirbantys vandens kokybės srityje pradėjo bendradarbiauti Jungtinių Tautų organizuotoje programoje.
Savaitę trunkančios konferencijos apie klimato kaitą ir Nemuno baseiną metu, dešimtys lietuvių, baltarusių ir rusų specialistų pristatė savo bendrus tyrimus. Taikant kompiuterines simuliacijas, buvo žiūrima ir į ateities scenarijus. Optimistinis variantas – jei klimato kaita bus pristabdyta – temperatūros didėjimas, kritulių daugėjimas ir sniego mažėjimas turėtų būti ne tokie ryškūs. Pesimistinis scenarijus toliau žada didelius pokyčius.
„Dėl klimato kaitos Nemuno upės baseine žiemos bus šiltesnės ir su mažiau sniego. Tikimasi, kad per ateinančius 35 metus vidutinė temperatūra baseine pakils nuo 1.4° C iki 1.7° C, o pagal kitas galimas klimato kaitos įvykių sekas temperatūra žiemą pakils 2.0°C–2.8° C ir 0.7° C–1.1° C - vasarą. Taip pat galimas kritulių pagausėjimas ir vandens nuotekio padidėjimas žiemą, nuotekio sumažėjimas pavasarį ir vasarą bei paankstėję pavasario potvyniai“, - pasakojo E. Rimkus. Baltarusijos teritorijoje esantys vandenys patirs daugiau pokyčių nei Lietuva. Tai esą priklauso nuo mūsų kitokios hidrografinės ir geografinės padėties.
Bendradarbiavimo svarba
Anksčiau visi vandens tyrimai buvo vykdomi kiekvienoje šalyje atskirai. Nei vienas specialistas negalėjo pažvelgti į visą Nemuno baseiną ir susidaryti platesnį vaizdą, numatyti pokyčius, ko tikėtis iš kaimyninėse valstybėse vykstančių procesų ir kokie jie bus. Oficialus bendradarbiavimas buvo, bet jis nevyko itin intensyviai. Būtent dėl šių priežasčių Jungtinių tautų Europos ekonominė komisija nusprendė paremti Nemuno baseino tyrimus.
„Pirmoji iniciatyva atėjo iš Baltarusijos pusės. Iš patirties žinome, kad tarptautiniai santykiai labai lemia ir mokslininkų darbą. Nors mokslininkai visuomet tarpusavyje randa bendrą kalbą, visgi tai reikia skatinti. Žinoma, daug didesnių problemų turi skurstančios Afrikos ir Azijos valstybės, bet šį projektą buvo nuspręsta paremti, kad atsirastų glaudesnis bendradarbiavimas tarp trijų valstybių. Aplinkosauga vis tiek remiasi biurokratija ir valstybiniu aparatu, kartais tai trukdo efektyviai dirbti.
Aplinkos problemos tampa nebe valstybės, bet regionų reikalas, todėl ateityje tarptautinis bendradarbiavimas turi tapti norma. Ankstesni projektai visame pasaulyje parodė, kad geriausia bendradarbiavimą pradėti ne politiniu, bet specialistų lygmeniu. Reikia juos suvesti, leisti jiems dirbti kartu, o jie paskatins ir politikus aktyviau bendradarbiauti“, - GRYNAS.lt pasakojo Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos atstovė Sonja Koeppel.
Ko laukti?
Lėtas klimato kitimas lemia, kad pokyčiai plika akimi pamatomi taip pat negreitai. „Sunkiausias klausimas, ko galima tikėtis kalbant apie vandens florą ir fauną? To numatyti praktiškai neįmanoma. Vandens ir kitos ekosistemos tokios sudėtingos ir didelės, kad net menkiausi pokyčiai nuvilnija ne per vieną, bet per visas rūšis. Faktas, kad pokyčių bus, bet numatyti jų neįmanoma. Galbūt 2050 m. skirtingose Nemuno baseino vietose augs kitokie vandens augalai, gyvens kitokios žuvys. Daug svarbiau kaip tai paveiks vandens bendrą vandens kokybę“, - teigė Paul Buijs, tarptautinis nepriklausomas vandens kokybės ekspertas.
Tiesa nuliūsti ypač yra dėl ko žūklės mėgėjams. Tam, kad išsivystytų lašišų mailius, vandens temperatūra turi būti apie gana žema – apie 5 laipsnius. „Jeigu lašišų vystymosi metu vandens temperatūra būna daug didesnė, tuomet lašišos paprasčiausiai nesivysto. Vadinasi jos gali ir išnykti. Nenoriu gąsdinti, bet Reino upės vanduo per 100 metų pakilo 2 laipsniais ir kyla toliau. Dabartinė Reino augalija ir gyvūnija jau visiškai kitokia nei buvo prieš 100 metų“, - pridūrė P. Buijs.
Dėl klimato kaitos gali suprastėti į Nemuno upės baseiną patenkančių šalių (Baltarusijos, Lietuvos ir Kaliningrado regiono) paviršiaus vandenų kiekybinės ir kokybinės savybės. Tokie pokyčiai paveiks įvairius vandens naudotojus – geriamo ir pramoninio vandens tiekimą, žemės ūkį, vandens energiją, rekreaciją ir turizmą.
Lietuva ir Baltarusija bent jau gali būti ramios dėl apsirūpinimo vandeniu. „Mūsų regionas gausus povandeninio vandens, todėl jo tikrai pritrūksime negreitai. Be to, gyventojų skaičius regione nuolat mažėja, todėl ir vandens poreikis mažėja. Tiesa pramonė jo prašo daugiau, bet bendra situacija yra gera“, - teigė Baltarusijos vandens tyrimų instituto ekspertas Vladimir Korneev.
Vandens kokybė: lietuviai valosi, baltarusiai planuoja
Vandens kokybė Nemuno baseine nėra bloga, bet ji šiuo metu gerėja tik iš Lietuvos pusės. „Su didžiausiu vandens teršėju – vandens valymo įrenginiais – daug kur susitvarkėme. Liko keli mažesni miesteliai kuriuose dar reikia modernizuoti valymo įrenginius. Dabar didžiausią taršą sukelia žemės ūkis“, - priminė Aplinkos apsaugos agentūros specialistas Audrius Šepikas.
Be to, Lietuvoje pramonės įmonės savo nuotekas išpila ne tiesiai į upes, o į centralizuotus kanalizacijos tinklus. Juose tekantį vandenį išvalo modernizuoti valymo įrenginiai. Baltarusijoje situacija kitokia. „Didžiausią vandens tarša Baltarusijoje kelia miestų nuotekų tinklai ir pramonė. Kai kur stambios pramonės įmonės savo nuotekas pila tiesiai į Nemuną, o jų valymo įrenginiai pasenę. Mes jau pradėjome planuoti stambią valymo įrenginių modernizaciją, mus jau parėmė ir Europos Sąjunga ir atskiros ES šalys. Tikimės greitai pradėti šalinti šią problemą“, - GRYNAS.lt teigė Baltarusijos Aplinkos ministerijos atstovas Sergey Zavyalov.
Paklaustas apie vasarą kilusį incidentą su statoma Hrodno hidroelektrine, kai buvo vandeniu pildomi jos rezervuarai ir dėl to Nemuno vanduo Lietuvos pusėje iki Kauno smarkiai nuseko, S. Zayalov pripažino, kad veikiama buvo netinkamai. „Ateityje tikrai iš anksto perspėsime ir derinsime veiksmus su jūsų valdžia. Pasirinkome blogą laiką pildyti rezervuarus. Jie turėjo būti pildomi pavasarinio polaidžio metu. Gerai bent jau dėl to, kad nieko labai blogo nenutiko, o ateityje tai tikrai nebeturėtų pasikartoti“, - klaidą pripažino Baltarusijos atstovas.
