aA
Dėl klimato kaitos Lietuvoje gali likti tik du metų laikai
© L.Kasimov nuotr.

Po karštesnės nei įprastai birželio pradžios klimatologai vėl kalba apie tai, kad klimato pokyčiai Lietuvoje spartėja ir gyventojams teks susitaikyti su tuo, kad per šimtmečius nusistovėję metų laikai keičiasi. Visai įmanoma, kad ateityje turėsime vos du metų laikus – šaltąjį ir šiltąjį, kurių kontrastai bus nenuspėjami: pavyzdžiui, šilta žiema, bet šalta vasara, arba atvirkščiai.

Ekstremalūs reiškiniai gali tapti kasdienybe

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos Audronės Galvonaitės, birželio mėnesį per 30 laipsnių karščio perkopusi temperatūra nėra naujiena. Karštų dienų dažnai pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau tai būdavo viena ar dvi dienos. Kad karščiai laikytųsi taip ilgai, kaip šiemet, nėra buvę, nes birželis dar priskiriamas pavasario orams – tipiška lietuviška vasara prasideda po Joninių.

„Šį reiškinį galima sieti su klimato kaita. Ekstremalūs reiškiniai pas mus užsuka vis dažniau. Per karščio bangas tenka mokyti gyventojus, kaip jų metu elgtis, kadangi mes nesame pratę. Taip pat atsiranda ilgesni šalčio laikotarpiai. Visi šie ekstremalūs reiškiniai kartosis ir prie jų mums teks priprasti.

Atskiri metų laikai gali būti nepanašūs į tuos, kuriuos mes įpratę matyti. Pavyzdžiui, įprastas pavasaris yra ramus sniego tirpsmas su atitinkama oro temperatūra. Jau keletą kartų per šį šimtmetį pavasaris prasidėjo vasario ar net sausio mėnesį. Nors tai buvo žiemos mėnesiai, visi procesai gamtoje bylojo apie pavasarį – gamta budo, paukščiai pradėjo blaškytis ir pan. Pavyzdžiui, 2007-2008 m. žiemą visus tris mėnesius neturėjome sniego, visą žiemą žydėjo našlaitės ir kitos daržo gėlės“, - priminė pašnekovė.

Gali nutikti ir taip, kad ateityje turėsime tik du metų laikus – šiltąjį ir šaltąjį, kadangi griežtos ribos tarp metų laikų tirpsta.
A. Galvonaitė

Klimatologė nurodo, kad ilgai besitęsiančios karščio bangos ir sausros Lietuvai nebūdingos – iki šiol buvome perteklinių kritulių zona, t. y. daugiau kritulių iškrisdavo nei išgaruodavo. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko, kai per vieną kartą iškrenta vieno ar net dviejų mėnesių kritulių norma. Vis dažnesni ne tik škvalai, bet ir perkūnijos.

„Lietuvoje maksimalus perkūnijų dienų skaičius per metus – 45, o pernai tik per liepos ir rugpjūčio mėnesius turėjome jau 47 dienas. Visi šie reiškiniai taps vis labiau įprasti. Žiemos ir vasaros bus kontrastingesnės. Pavyzdžiui, vienais metais gali būti šilta žiema ir šaltesnė vasara, kitais metais – atvirkščiai. Gali nutikti ir taip, kad ateityje turėsime tik du metų laikus – šiltąjį ir šaltąjį, kadangi griežtos ribos tarp metų laikų tirpsta“, - svarstė A. Galvonaitė.

Sniegingos ir šaltos žiemos verčia sunerimti

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Egidijus Rimkus vis dėlto pripažįsta, kad Lietuva – malonus kraštas gyventi.

„Gamtiniu, metereologiniu požiūriu, gyvename labai geromis sąlygomis. Pas mus kol kas neatsitinka nieko tokio, prie ko mes negalėtume prisitaikyti. Kitose Europos valstybėse ekstremalių įvykių gausėja: sniegas iškrenta ten, kur jo būna labai retai, alina sausros, liūtys ir potvyniai. Karščio bangų dažnėjimas Europoje turi didžiulį poveikį tiek visai aplinkai, tiek žmonių sveikatai. 2003 m. karščio banga, kuri labiausiai smogė Prancūzijai, vadinama didžiausia katastrofa po Antrojo pasaulinio karo. Įvairiais skaičiavimais, dėl karščio mirė nuo 40 iki 60 tūkst. žmonių“, - teigė pašnekovas.

Anot mokslininko, pastarosios dvi žiemos keliolikos metų fone iš tiesų atrodo šaltos, pernai metų sausis net pateko į šalčiausių mėnesių per 50 metų dešimtuką, tačiau šių žiemų vis tiek negalima lyginti su 1986-1987 m. žiema, kai keletą dienų laikėsi didesnis nei 30 laipsnių šaltis. Sniegas Lietuvai taip nėra neįprastas dalykas. 1995-1996 m. žiemą pačiame Vilniuje sniego storis siekė beveik 55 cm.

Gamtiniu, metereologiniu požiūriu gyvename labai geromis sąlygomis. Pas mus kol kas neatsitinka nieko tokio, prie ko mes negalėtume prisitaikyti.
E. Rimkus

„Vidutinės žiemos sąlygos meteorologijoje paprastai nustatomos remiantis 30 metų vidurkiu. Jei paskaičiuotume 1980-2010 m. vidutines klimato sąlygas, greičiausiai pamatytume, kad žiemos vidutiniškai tapusios šiek tiek šiltesnės ir sniego yra mažiau. Nors 9-to dešimtmečio pradžia buvo pakankamai snieginga, tačiau nuo 9-to dešimtmečio pabaigos prasidėjo itin šiltų žiemų virtinė, trukusi penkerius metus. Vėliau pasitaikydavo visko, tačiau šaltų žiemų mes iš tiesų turime mažiau, todėl šios dvi vėsesnės žiemos su gana pastovia sniego danga iš tiesų verčia sunerimti“, - svarstė mokslininkas.

Tuo tarpu karšta pernykštės vasaros liepa, anot E. Rimkaus, jau tikra anomalija. „Vilniuje oro temperatūros matavimai atliekami daugiau nei 200 metų – tokio karšto mėnesio prietaisai dar nebuvo fiksavę. Beje, oro temperatūra nebuvo rekordinė, tačiau buvo labai šiltos naktys, todėl ir susidarė aukšta vidutinė mėnesio temperatūra. Pernai vasara apskritai pasižymėjo šiltomis naktimis“, - teigė pašnekovas.

Taigi žiemos, nepaisant pastarųjų metų, Lietuvoje šiltėja, vasaros – taip pat šiltesnės, nors, E. Rimkaus teigimu, ne taip labai, tačiau antroje vasaros pusėje didėja sausringumas. Bendras kritulių kiekis keičiasi mažai – jų daugėja žiemos metu ir šiek tiek mažėja vasarą, tačiau vis dažniau labai didelis kritulių kiekis iškrenta per trumpą laiką.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Štai jis – mažasis robotukas Ibo: būtent jis ir surado garsųjį „Grigeo Klaipėda” vamzdį nufilmuoti vaizdai po žeme išduoda didžiausias paslaptis (10)

„Klaipėdos vandenų“ specialistai turi nediduką, tačiau itin vertingą pagalbininką, be kurio...

Gali tekti perrašyti vadovėlius: mokslininkai atrado paslaptingą sluoksnį Žemės šerdyje (72)

Mokslininkams atradus naują sluoksnį Žemės šerdyje, galime daugiau suprasti apie mūsų planetos...

Ženevoje apie klimato kaitą politikams primins milžiniška juos stebinti akis (12)

Klimato aktyvistai Ženevos aikštėje iškėlė milžinišką, 20 m x 30 m, vėliavą, kurioje...

Kaune geoterminį šildymą įsirengę daugiabučio gyventojai jau svarsto apie saulės jėgainę: pateikė tikslius skaičius, kiek pavyko sutaupyti (210)

Diskusijos apie klimato kaitą netyla jau ne vienerius metus. Paryžiuje dar 2016 m. vieningai sutarta...

Siuntas Lietuvoje gabens naudodami degalus iš atliekų (6)

Logistika ir transportas yra vienas iš didžiausius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius...

Top naujienos

Po nelaimės Vilniaus daugiabutyje prabilo apie priežastis: brokas akivaizdus, problemų kilo ir anksčiau 72 butų gyventojai turėjo palikti savo namus (397)

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas pirmadienį feisbuke daugiau papasakojo apie Vilniuje...

Mažai kam girdėtas kontracepcijos būdas: nieko nekainuoja, o apsaugo patikimiau už populiariausias priemones (148)

Tai vienas patikimiausių kontracepcijos būdų, kurį, panorėjus, galima pasitelkti ir tam, kad...

Dailius Dargis | D+

Vienas drastiškiausių 90-ųjų nusikaltimų: Vilniaus bomberis prakalbo apie visą Lietuvą šokiravusį bankininko nužudymą, kuris tapo jo „vizitine kortele“

Šis garsiausio Lietuvos samdomo žudiko Valerijaus Januškevičiaus – Vilniaus bomberio pasakojimas...

Laukiantiems šilto pavasario teks nusivilti: šią savaitę laikinai sugrįš tikra žiema (4)

Antradienio dieną Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Debesys po truputį sklaidysis,...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Norite atsikratyti celiulito – teks nusiimti rožinius akinius: gydytoja išvardijo veiksmingiausius būdus

Negalvokite, kad celiulitas kankina jus vienintelę. Pasirodo, su juo susiduria net iki 90 proc....

Iš LKL klubams priverto prizinio fondo – neafišuota kredito linija į Alytų (10)

Pandemijos finansinių simptomų pridusinti klubai pernai liko be įprasto 300 tūkst. eurų prizinio...

Sujudimas Vilniuje: įtrūkus namo sienai buvo skubiai evakuoti gyventojai iš daugiabučio evakuota apie 100 žmonių, evakuota ir „Maxima“ (668)

Vėlų pirmadienio vakarą Vilniaus specialiosios tarnybos išskubėjo į Gabijos gatvę.

Teiks pasiūlymus dėl prekybos vietų atvėrimo: svarstė galimus karantino laisvinimus per Velykų laikotarpį (9)

Vyriausybės ekspertų taryba siūlo atverti daugiau prekybos vietų, informavo premjerės atstovė.

Švedijos žurnalistę šokiravo patirtis Registrų centre: biurokratija lyg sovietmečiu, atrašinėja lietuviškai, ko nori – negausi (399)

Švedijos žurnalistė, autorė, lektorė ir tyrėja Anna-Lena Norberg palygino, kad vienu atžvilgiu...