Ketvirtadienį, Panevėžio mokslų ir technologijos parke vyko novatoriška šviečiamoji diskusija “DAROM RŪŠIAVIMĄ!”, kurios tema – modernūs ir ekologiški atliekų tvarkymo metodai. Diskusijos organizatoriai teigė, kad tai - pirmoji tokio pobūdžio akcija ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje.
„Nuo ankstesnių konferencijų mūsų renginys visų pirma skiriasi tuo, kad jis orientuotas į vartotojus ir bendruomenės narius, – prieš konferenciją pasakojo „MES DAROM” direktorius Karolis Sargūnas. – Iki šiol panašios iniciatyvos apsiribodavo pernelyg oficialiu dalyvių ratu: specialistais, valdžios atstovais, atliekų tvarkymo įmonių patikėtiniais. Deja, šis griežtas susirinkimų pobūdis lemdavo, kad iniciatyvos nesusilaukdavo gyventojų dėmesio, ir ekologinė jų dvasia nepasklisdavo už viešųjų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų kabinetų durų. Mūsų tikslas - ištaisyti šią klaidą. Į diskusiją pirmiausia kviečiamės vartotoją ir siekiame pateikti jam aktualią informaciją paprastai, suprantamai ir įdomiai. Tik taip galime prisidėti prie atliekų tvarkymo mastų Lietuvoje skatinimo.”
K. Sargūno žodžiai pasitvirtino: be atstovų iš savivaldybės ir atliekų rūšiavimo įmonių, diskusijoje dalyvavo ir Panevėžio bendruomenės nariai. „Stengėmės sukurti jaukią ir šiltą bendradarbiavimo aplinką, – teigė K. Sargūnas. – Seniai supratome, kad žmonėms svarbus ne dramatiškas moralizavimas, bet praktiniai argumentai, kodėl atliekas rūšiuoti verta. Pasitelkdami ekspertų nuomonę ir statistinius faktus, siekiame vartotojui apibrėžti jo vietą atliekų tvarkymo grandinėje ir nurodyti, kokius apčiuopiamus privalumus jis įgauna gyvendamas ekologiškai. Manau, jog tokia realistinė prieiga yra nepaprastai veiksminga ir, gaila, kad Lietuvoje jos kol kas trūksta.”
Trečią valandą prasidėjusi diskusija buvo suskirstyta į keletą dalių. Linos Šleinovaitės-Budrienės, „Ekokonsultacijų” vadovaujančiosios partnerės, parengta interaktyvi prezentacija. Jos klausytojai buvo supažindinti su skirtingomis atliekų tvarkymo sistemomis, jų privalumais bei trūkumais, taip pat sužinojo apie įvairių atliekų tvarkymo grandžių atsakomybes ir ekologiškų gyvenimo įpročių teikiamą konkrečią naudą.
Nepriklausoma ekspertė Zita Tverkutė susirinkusiesiems pristatė Panevėžio atliekų tvarkymo schemą ir dabartines aktualijas. Pasak specialistės, Panevėžys išlieka vienu aktyviausiai atliekas rūšiuojančių ir tvarkingiausiai gyvenančių Lietuvos miestu. Deja, netgi šie pasiekimai nėra pakankami: esant dabartiniam atmestinam požiūriui į rūšiavimą, atliekų tvarkymo mokestis negali neaugti, kadangi didėjant užterštumui, didėja ir jo šalinimo kaina vienam gyventojui. Todėl būtina diegti pilietiškumu ir bendruomeniškumu grindžiamą atliekų rūšiavimo viziją. Z. Tverkutė pabrėžė, kad ši vizija nėra vien ideologinis ar moralinis įsipareigojimas – rūšiuojant atliekas ir atitinkamai mažėjant tarifams, Panevėžio miesto gyventojai išvengtų labai realios finansinės žalos.
Diskusijoje dalyvavo ir teisės ekspertai. Po Z. Tverkutės pranešimo kilus daugybei klausimų dėl atliekų tvarkymo pareigų ir atsakomybės už šiukšlinimą, susirinkusieji išklausė informacijos ir apie juridinius šios srities aspektus. Teisininkė Ema Butienienė aptarė gyventojus dominančius ir su atliekų rūšiavimu susijusius mokesčius bei dabartines teisines reformas.
K. Sargūnas pabrėžė, kad šis susitikimas – ne paskutinis. Išsiaiškinus sistemos spragas ir trūkumus, išklausus įvairių pusių nuomonių, galima bus teikti konkretesnius pasiūlymus, kaip skatinti aktyvesnį visų Panevėžio gyventojų įsitraukimą į atliekų rūšiavimą. „DAROM” pažadėjo artimiausiu metu pravesti analogišką diskusiją Vilniuje.
_____
Faktai ir skaičiai, su kuriais susipažino diskusijos dalyviai:
- Švedijoje apie 90 proc. atliekų perdirbama, o 10 proc. šalinama sąvartynuose. Palyginimui Lietuvoje ši proporcija yra priešinga: 90 proc. atliekų keliauja į sąvartynus, ir tik likęs dešimtadalis yra perdirbamas.
- Į atliekų tvarkymą Lietuvoje yra investuota 1,0 mlrd. litų; nepaisant to, bendruomenės prastai informuojamos apie atliekų tvarkymo sistemą, infrastruktūros veikimą ir atliekų rūšiavimo būtinybę. Nerūšiuojant atliekų, vartotojams už jų tvarkymą tenka mokėti dvigubai daugiau. Be to, kaina didės.
- Iki 2013 m. Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi perdirbti ne mažiau negu 50 proc. komunalinių atliekų.
Atliekų tvarkymo forumas
Rugsėjo 27-28 dienomis Druskininkuose vyks svarbiausias atliekų tvarkymo sistemos dalyvių renginys „Atliekų tvarkymo forumas 2012“ . Jau devintus metus skaičiuojantis forumas, šiemet esminiu prioritetu įvardina – visų mūsų, piliečių, ugdymą bei švietimą apie atliekų tvarkymo procesą Lietuvoje:
- kiek mes, vartotojai, prarandame savo pinigų atliekų tvarkymo procese? Kodėl valstybė nevykdo efektyvios ugdomosios veiklos, kuri supažindintų gyventojus su jų galimybėmis, leidžiančiom sutaupyti savo lėšas atliekų tvarkymo sistemoje?
- kodėl didžioji dalis visuomenės iki šiol nesupranta, kas ir už ką yra atsakingas atliekų tvarkymo sistemoje? Kur pats žmogus yra šioje sistemoje? Koks yra jo indėlis, kokios jo teisės ir galimybės?
Forume bus keliami ir kiti mūsų valstybei aktualūs ir itin opūs klausimai: Lietuvos atliekų tvarkymo strategija 2014-2020, LR Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, naujas poįstatyminių aktų paketas ir jų pasekmės atliekų tvarkymo sektoriui, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos vystymasis. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ir finansavimas ir kt.
Forume dalyvaus atsakingųjų valstybės institucijų įgaliotieji asmenys, atliekų tvarkymo specialistai bei nepriklausomi ekspertai, rinkos dalyviai, visuomenės atstovai.
Išsamesnę informaciją rasite: www.atliekutvarkymas.com
Pranešimą parengė Dmitrijus Babičius
