„Tai, kad Lietuvoje palaipsniui turi būti statomi energiškai vis taupesni ir naudingesni pastatai – ne naujiena. Todėl dar kartą primename nekilnojamojo turto vystytojams, kokie reikalavimai statomiems pastatams įsigalios per artimiausius 7 metus. Jiems iš anksto pasiruošę išlošime visi“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Nuo 2014 m. sausio 1 dienos naujai statomi namai turi atitikti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę. Nuo 2016 m. sausio 1 d. naujai statomi pastatai turės būti dar taupesni ir energiškai naudingesni. Jiems bus taikomas reikalavimas atitikti ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę.
Naujai statomi pastatai po 2018 m. sausio 1 d. turės atitikti ne žemesnę kaip A+, o po 2021 m. sausio 1 d. – ne žemesnę kaip A++ energinio naudingumo klasę.
Remiantis Europos Sąjungos direktyva dėl pastatų energinio naudingumo, po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai turės atitikti A++ energinio naudingumo klasę.
Nuo metų pradžios Lietuvoje užregistruoti ir paskelbti daugiau kaip 24 tūkst. pastatų energinio naudingumo sertifikatų. Apie 15 tūkst. iš jų – tipiniai, išduoti neatliekant skaičiavimų ir priskiriant žemiausią energinio naudingumo klasę (šie sertifikatai reikalingi parduodant senos statybos butus).
2013 metais Lietuvoje buvo užregistruota po vieną A+ ir A energinio naudingumo klasės pastatą, 1 710 B klasės energinio naudingumo pastatų. Iš šio skaičiaus 1 345 B klasės sertifikatai buvo išduoti gyvenamosios paskirties pastatams.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje prasidėjo 2007 metais. Nuo to laiko jau yra užregistruoti ir paskelbti 75 315 pastatų energinio naudingumo sertifikatų, iš kurių 6 693 yra B klasės, 31 – A klasės, 6 – A+ energinio naudingumo klasės sertifikatai.
