Aplinkos ministerijos (AM) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vytautas Eidikonis GRYNAS.lt sakė, kad kiekvienais metais toks konkursas organizuojamas bent dukart, o šiemet pakeitus taisykles gali būti organizuojamas ir dar dažniau, jeigu tik sulaukiama daugiau pretendentų paraiškų.
Norint tapti neetatiniu aplinkosaugos pareigūnu reikia užpildyti prašymą ir pateikti informaciją apie teistumą ir baustumą. Po to pagal patvirtintą programą yra parengiami egzaminų klausimai, kurie ir yra pateikiami egzamino dalyviams. Kaip sako V. Eidikonis, kadangi šiuo metu rengiamų egzaminų skaičius didėja, teisingų atsakymų procentas irgi auga.
„Yra teisės aktų sąrašas, kuriais remiantis klausimai ir yra parengiami. Jeigu būtų visi klausimai pateikiami ir į egzaminą nebereikėtų eiti. Visi skaityti moka, atsidarys, paskaitys ir 100 proc. bus atsakyta”, - dėstė pašnekovas.
Išlaikiusieji egzaminus įgaus ne tik teises, bet ir pareigas. Kaip pasakojo AM specialistas, iki įstatymo pakeitimo nebuvo reglamentuota, keliuose reiduose žmogus privalo sudalyvauti, kiek surašyti pažeidimų, o pakeitus tvarką, tokie vertinimų kriterijai atsirado.
„Jie turėtų sudalyvauti ne mažiau kaip dviejuose reiduose, užsiimti švietėjiška, visuomenine veikla ir surašyti du protokolus. Tai nėra dideli reikalavimai, bet jie atsirado“, - sakė V. Eidikonis.
GRYNAS.lt primena, kad norintieji tarnauti gamtai turi atitikti bent minimalius reikalavimus – nebūti teisti per paskutinius 10 metų ir pastaruosius 3 metus negavę nuobaudų už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, žvejybą, reikalavimų pažeidimus.
Neetatiniams inspektoriams už jų darbą nėra apmokama, nes jie veikia savanorystės pagrindais, tačiau geriausiai pasirodžiusiems ir aktyviausiai reiduose dalyvavusiems metų gale gali būti skiriamos premijos. Vilniaus regione tokiems savanoriams pernai skirta 10 tūkst. litų, t. y. vienam žmogui išmokėta premija iki 1 tūkst. litų.
