Jau turi 85 dalyvius
„Baltpool“ generalinė direktorė Laura Žalaitė aplinkos komiteto nariams ir susirinkusiems kviestiniams svečiams pristatė, kokios tendencijos pastebimos nuo praėjusių metų rugpjūčio startavusioje biokuro biržoje.
Iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sudaryto žemėlapio matome, kad brangiausiai už biokuro žaliavą (virš 800 Lt/tne) tenka mokėti Vilniaus. Marijampolės, Alytaus, Telšių ir Biržų savivaldybėms. Pigiausias biokuras (mažiau nei 600 Lt/tne) atsieina Radviliškio, Kretingos, Ukmergės, Širvintų, Molėtų ir Utenos savivaldybėms.
„Šiandieninė situacija Lietuvos biokuro tiekėjų rinkoje nėra patraukli sparčiai biokuro panaudojimo plėtrai. Matome, kad yra labai dideli kainų skirtumai skirtingose savivaldybėse. Apie trečdalį skiriasi kainos, esančios gretimose savivaldybėse. Remiantis VKEKK duomenimis, yra pakankamai didelė biokuro tiekėjų koncentracija, bet visi apie tai plačiai žino ir kalba. Mes norėtume koncentruotis į kitą dalyką – jeigu mes kalbame, kad biokuro suvartojimas augs ir jis taps strategiškai reikšmingu energijos ištekliu Lietuvoje, būtina užtikrinti, kad maksimaliai didelis įmonių kiekis iš to gautų naudą ir kad ta kaina būtų pateikta maksimaliai gera, nes nuo to priklausys 70 proc. šilumos kainos“, - sakė L. Žalaitė.
„Birža įsibėgėjo pakankamai greitai kaip startavus praeitų metų rugpjūtį. Matome, kad kovą buvo 8 pardavėjai, laimėje konkursus per biržą, vasarį – 11. Per pusę metų jau užsiregistravo 85 dalyviai, iš jų yra dvidešimt kelios urėdijos. Kiekvieną savaitę vyksta aukcionas, 90 proc. iš jų buvo sėkmingi. Pradedame turėti viešą kainą, pradedame apie tai diskutuoti – tai jau yra labai didelė vertė. Atitinkamai turime ir apyvartas – praeiti mėnesiai buvo sudėtingesni, vasaris, lapkritis – geresni, šiandien (trečiadienį - red. past.) taip pat turėjome labai sėkmingą aukcioną“, - sakė L. Žalaitė. Jo metu, kaip teigė biržos direktorė, buvo fiksuota viena žemiausių kainų – 505 Lt/ tne.
Nedalyvauja, nes neapsimoka
„Mes stengiamės didžiųjų tiekėjų vengti, nes jie turi kartelinius susitarimus, tai yra neginčijamas dalykas. Mes irgi mokame skaičiuoti, kiek kainuoja medienos kietmetris urėdijoje, kiek jis kainuoja susmulkinti, kiek atvežti ir kokia galutinė kaina išeina. Kodėl mes nedalyvaujame biržoje? Esame ten užsiregistravę, sekame kainas, bet be šiandienos, kur buvo 505 Lt kaina, išsivedėme, kad biokuro žaliavos biržoje vidurkis – 734,134 Lt/tne. Mes perkame biokurą išskaidytai – turime net 6 tiekėjus. „Kietasis biokuras“ tiekia mums 40-45 proc. biokuro žaliavos už 638 Lt, antras tiekėjas - už 620 Lt, iš trečio perkame žievę, grūdines atliekas ir pjuvenas. Taigi „atrišame rankas“ visiems aplink esantiems „mažiukams“. Žievę mes perkame už 400 Lt, pjuvenas už 300 su trupučiu, grūdines atliekas už 400 Lt/tne. Mums vidurkis labai stipiriai nukrenta žemiau 600 Lt. Tokia yra mūsų virtuvė“, - pasakojo P. Mickaitis.
Jis sako negalintis nei labai kritikuoti, nei girti veikiančios biržos. Tiesiog jų įmonės atveju dalyvauti biržoje būtų nuostolinga.
„Mažesniam tiekėjui biokuro biržoje sudėtinga. Galų gale yra prašoma ir užstato, šie pinigai atiduodami finansinėms institucijoms, garantas teikiamas „Baltpool“, o išlaidos susumuojamos į kurą, jis pabrangsta ir kas už tai moka? Gyventojai. Dideliam monstrui viskas gerai, mažesniam tai jau problematiška“, - sakė „Radviliškio šiluma“ direktorius.
Siūlo griežčiau reguliuoti kainą
Aplinkos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas taip pat įsitraukė į vykstančią diskusiją ir išsakė abejones, ar nenutiks taip, kad visas katilines perorientavus į biokurą, žadėtą pigesnę šilumą matysime kaip savo ausis.
P. Mickaitis pateikė pasiūlymą, ką būtų galima padaryti, kad biokuro žaliavų kainos taip stipriai skirtinguose regionuose nesiskirtų. Jo teigimu, kainų komisijai derėtų griežčiau reguliuoti ne tik pastoviąją, bet ir kintamąją kainos dalis.
„VKEKK kainą reguliuoja, bet tik pastoviąją dalį. Kintamoji dalis, kuri sudaro apie 60 proc. galutinės kainos, vaikšto nuo visokių priklausomybių. Jeigu norime turėti stabilią šilumos kainą ir rūpintis šilumos ūkiu, reikia pradėti reguliuoti visą kainą – pradedant nuo rąsto miške iki šaltkalvio katilinėje“, - sakė Radviliškio šilumos ūkio vadovas.
Birža negali prisitaikyti prie kiekvieno norų
„Tikėtis, kad per keletą mėnesių veiklos ji išspręs visas vienetines situacijas ir tiks visiems be išimčių – naivu. Bent jau aš to nesitikėjau, kad ji nuo pirmos minutės atsakys į visus klausimus, kaina nukris 20 proc. ir visi pirks biržoje taip, kaip jiems patogu. Vis dėlto birža yra standartizuota žaidimų aikštelė, joje yra standartizuotos taisyklės, prie kurių reikia prisitaikyti – jos galioja visose rinkose – žaliavų, akcijų, aukso ir t.t. Niekur nėra taip, kad biržoje gali prekiauti bet kas, kada nori ir kaip nori“, - aiškino Ž. Juodkienė.
Viceministrė akcentuoja, kad biokuro birža nėra vienintelis instrumentas, kaip šilumos tiekėjai gali nusipirkti žaliavų: „Yra ir dvišaliai santykiai, ir konkursai, kuriuos Radviliškis labai sėkmingai taiko, ir tikrai nėra uždrausta pirkti kitais būdais“, - sakė Ž. Juodkienė.
Gali patenkinti iki 2 proc. poreikį
Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga teigė, kad šiuo metu beveik visos miškų urėdijos Lietuvos mastu yra pasirašusios rangos sutartis dėl skiedros smulkinimo ir transportavimo į kuro katilines. 4 miškų urėdijos planuoja įsigyti nuosavus smulkinimo mechanizmus, kuriuos naudos skiedros gamybai.
„Neramina, kad atskiruose regioniuose biokuro kainos ženkliai skiriasi - nuo 580 iki beveik 800 Lt/ tne. Pagal mūsų skaičiavimus, miškų urėdijos galėtų pasiūlymus biržoje formuoti nuo 560 iki 680 Lt/tne. Tai reiškia, kad vienuose regioniuose būsime konkurencingi, kituose – ne“, - sakė G. Visalga.
Šiuo metu Lietuvos šilumos poreikis metams siekia 1000 megavatų, t. y. 3,5 mln. kubinių metrų medienos žaliavos.
„Per antrą pusmetį geriausiu atveju pasieksime 100 tūkst. kubinių metrų, jeigu sugebėsime įvykdyti visus pardavimus ir viskas klostysis labai sėkmingai. Tai nesudaro nei 2 proc. viso perkamo kiekio šilumos ūkyje. Kaip mes darysime įtaką, patys manau, suprantate“, - sakė G. Visalga.
