Kiaurai merkiant lietui, apgriuvusioje statybvietėje, su parišta grandine ant kaklo. Tokiomis ekstremaliomis sąlygomis dabar laikomi gyvūnai globos „Nuaras“ tarnybai priklausančiose patalpose.

Apylinkėse siautėja katės?

Netoli Klaipėdos šalia Kalotės gyvenantys žmonės skundžiasi, kad į apylinkes plūstelėjo kačių orda. Gyventojai įtaria, jog beglobius gyvūnus išleidžia jų priežiūra turintys pasirūpinti „Nuaro“ darbuotojai, nes nebeturi kur laikyti keturkojų.

Esą su policija ir antstoliais iškraustyti iš senųjų patalpų šios tarnybos žmonės susirinko ir išsivežė tik dalį šunų. Kita pusė vis dar cypia užrakinti senose patalpose.

Šalia įsikūrusios ir Klaipėdos miestą aptarnaujančios kitos gyvūnų globos tarnybos „Aumura“ darbuotojai šių keturkojų nei pagirdyti, nei pamaitinti negali. Gyvūnai – užrakinti, juos galima pasiekti tik pro grotas.

„Jie iki kelių srutose, šunis kartą per dieną ateina pamaitinti „Nuaro“ darbuotoja. Tačiau ne čia didžiausia bėda, man gaila po atviru dangumi paliktų gandrų“, – tikino šalia įsikūrusios tarnybos „Aumura“ administratorė Aušra Žaltytė.

Kieme – pajuodęs gandras

„Aumurai“ priklausančiose valdose maisto ieško ir „Nuaro“ palikti du gandrai. Abu paukščiai atrodo paliegę, vienas iš jų visiškai juodas nuo purvo.

„Taip šie paukščiai neturi būti laikomi. Gandrai mums nepriklauso, jų nėra jokiuose mūsų dokumentuose, tačiau paukščiai laikosi mūsų valdose. Mano supratimu, jie yra palikti likimo valiai, neturi jokios pastogės“, – tvirtino A.Žaltytė.

Pasak specialistės, „Aumura“ yra sudariusi sutartį su Gyvūnų globos asociacija, kurios funkcijas Klaipėdoje vykdo tie patys „Nuaro“ darbuotojai.

„Laukiniams gyvūnams laikyti mes sąlygų neturime. Jais turėtų pasirūpinti asociacija. Kaip galima būtų tokiai asociacijai atiduoti kokį nors stirniuką, jei taip nesirūpinama gandrais?“ – klausė A.Žaltytė.

Čia pat kniaukia ir kelios „Nuaro“ paliktos katės.

„Viena jų atrodo sulysusi ir puola mūsų augintinius. O kas žino, gal ji kuo nors ir serga? Mūsų katinai yra kastruoti. Aš nežinau, ar jų paliktos katės ir katinai – sterilizuoti. Jei ne, kas bus pavasarį?" – nuogąstavo teritoriją prižiūrinti „Aumuros“ darbuotoja.

Šunis – į dirbtuvių griuvėsius?

Antradienį šioje įstaigoje apsilankius „Klaipėdos“ žurnalistams ir pasiteiravus, kur šiuo metu reikėtų ieškoti „Nuaro“ įstaigos, Kalotės gyventojai rodė pirštu į apgriuvusias buvusias dirbtuves.

Pavažiavus nuo Palangos plento ir įsukus į gamybinių patalpų kiemą, žurnalistus pasitiko prie vartų pririštas vilkšunis.

Kiek tolėliau lietaus balose stypčiojo prie grandinių priraišioti keliolika šunų, kurie vandens lakti siekė iš balų.

Pagaliau į kiemą įsukus tarnybiniam „Nuaro“ automobiliui, iš jo išlipęs darbuotojas nusistebėjo paklaustas, ar normaliomis sąlygomis yra laikomi šios tarnybos augintiniai.

„O ką? Dubenėlis yra. Vandens yra. Juk dirbame du žmonės, visko nespėsi apžiūrėti“, – mostelėjęs ranka į balose mirkstančius gyvūnus aiškino Egidijus Girdžiūnas.

Vyras tikino, kad po persikraustymo įstaiga dar nespėjo tinkamai paruošti patalpų, ir prasitarė, jog keli buvę „Nuaro“ darbuotojai išėjo iš darbo.

Pašaliniai nervina

„Nuaro“ direktorės Jurgitos Gustaitienės vyras Vytautas Gustaitis, vos paklaustas apie situaciją dėl tarnybai priklausančių gyvūnų, iškart užsipuolė žurnalistus.

„Atvažiavot kaip vagys, kas taip daro?“ – puolė auklėti žinomas gyvūnų mylėtojas.

Patikinus, kad žurnalistai į privačia vadinamą valdą įsuko pro atvirus vartus ir kantriai laukė, kol pasirodys darbuotojas, V.Gustaitis atlyžo ir mėgino situaciją glaistyti besiguosdamas.

„Dešimt metų dirbome Klaipėdoje, kol nepasikeitė miesto valdžia. Mes buvome susikūrę infrastruktūrą, susitvarkę patalpas, tačiau savivaldybė nutraukė sutartį, liepė išsikraustyti ir nebenori mums nuomoti patalpų. Prieš dvi savaites atvažiavo su antstoliais bei policija ir išmetė mus“, – tikino V.Gustaitis.

Išsikraustė per naktį

„Nuaro“ atstovas aiškino, jog, prieš pradedant veiklą Klaipėdoje, iki tol beglobiais šunimis buvo atsikratoma juos negyvai uždaužant.

„Buvo tokia įmonė, joje vyrai šunimis atsikratydavo šuns galvą prispaudę tarp automobilio durų
. O galvą daužydavo pagaliais tol, kol gyvūnas nugaišdavo. Vienas darbuotojų, pasakojama, neatlaikė įtampos ir nusižudė. O mes perėmėme visą šį reikalą ir nuo gyvūnų žudymo perėjome prie jų globos“, – pasakojo V.Gustaitis.

Vyras tikino, jog prašė miesto valdžios malonės, ir teigė, kad neturi kur dėti šimto šunų.

„Per naktį išsinešėme baldus, dokumentaciją. Antstolis laiko davė, o savivaldybė nesutiko. Tokiu oru išmesti gyvūnus ant sniego, patys suprantate. Nusipirkome naują teritoriją, ji dar neadaptuota gyvūnų laikymui. Rašysime projektą ir norime gauti Europos Sąjungos finansavimą“, – planais dalijosi V.Gustaitis.

Tačiau paklaustas, kodėl jo tarnyba svetimoje teritorijoje lauke paliko šalti du gandrus, vyras nusistebėjo: „O kas čia blogo? Jei yra purvas, ar mes juos išprausime? Ar dabar žiema, ledas? Atšals, išsivešime“.

„Klaipėdoje „Nuaro“ nebeliko, nes jį išstūmė konkuruojanti įmonė. „Nuaras“ dirba tik su Klaipėdos rajono savivaldybe. Tačiau mes nusipirkome patalpas ir visus tuos gyvūnus perėmė Gyvūnų globėjų asociacija. Mes nepalikome šunų, mums pirmiausia rūpi gyvūnų gerovė“, – tvirtino V.Gustaitis.

Vyras aiškino, kad jei labai reikės, visus gyvūnus dviem automobiliais gali išsivežti į Alytų ar Kauną, kur yra gerai įrengtos patalpos.

Paklaustas, kaip „Nuaras“ atlieka iš biudžeto apmokamą paslaugą ir kaip karantinuoja rajone sugautus gyvūnus, V.Gustaitis aiškino, kad bus statomi nauji voljerai.

„Jei bus perteklius, gyvūnus mes išsivešime į Kauną. Rytoj atvažiuos specialistai", – aiškino žmogus.

Tikrintojų neįsileido

Pranešus Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybai apie situaciją „Nuaro“ valdose, vakar inspektoriai nuvyko apžiūrėti, kokiomis sąlygomis yra laikomi beglobiai gyvūnai.

Tačiau „Nuaro“ darbuotojas inspektorių net neįleido į teritoriją ir prieš nosį užrakino vartus.

Į inspektorių klausimą, kur yra laikomi gandrai, „Nuaro“ atstovas telefonu pareiškė, kad jiems šie paukščiai neva nepriklauso.

Komentarai

Antanas Bauža, Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas

Pradėjome tyrimą dėl gautos informacijos. Inspektorius nuvyko į vietą. Į vidų mūsų neįsileido, motyvuodami, kad ten yra privati teritorija. Kiek spėjo darbuotojas apžiūrėti, padėtis nėra tragiška, tačiau gera taip pat nėra. Teks išsikviesti savininką ir sulaukti pasiaiškinimo, kaip bus su tais paliktais šunimis ir su ta privačia valda, į kurią neįleidžiama. Skundas pasitvirtino iš dalies – kad yra gyvūnai, kurie neaišku, kaip tvarkomi. Gaila, kad savivaldybė mums nepranešė, jog sutartis nutraukta ir „Nuaras“ išsikraustė.

Česlovas Banevičius, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius

Su „Nuaru“ sutartis pasirašoma ne pirmus metus. Per 11 šių metų mėnesių jiems už suteiktas paslaugas sumokėta 18 tūkst. 458 litai. Šiais metais sugauta 247 šunys ir 110 kačių. Seniūnai nėra skundęsi, kad įstaiga nesusitvarko su užduotimis. Iki šiol nežinojome, kad įmonė keliasi į naujas patalpas. Mūsų darbuotojas nuvyks pasižiūrėti, kas ten dedasi. Aš ir pats pagal specialybę veterinaras, tad negaliu ramiai praleisti tokio signalo.