Viena mašina – trys talpos
Neretai gyventojams susidaro įspūdis, kad iš trijų skirtingų spalvų atliekų konteinerių surinkimo mašinose visos atliekos supilamos į tą pačią talpą, tačiau A. Zakarauskas patikina, kad rinkoje dominuoja kelių tipų surinkimo mašinos – tai vienos talpos, kuriose paprastai surenkamas tik vienos rūšies turinys (arba popierius, arba plastikas, arba stiklas) ir 3 sekcijų mašinos, kurios plačiai naudojamos, teigiama organizacijų išplatintame pranešime spaudai.
„Viena mašina mes iš tiesų surenkame skirtingo tipo pakuotes, antrines žaliavas ir komunalines atliekas, tačiau mašinoje yra trys skirtingos talpos. Vidutiniškai į vieną tokią mašiną telpa 35 „varpelių“ turinys arba 400 privačiose valdose naudojamų konteinerių atliekos“, – situaciją aiškina A. Zakarauskas.
Surinktas atliekas mašinos pristato į atliekų tvarkymo bazę, kur atliekos perrūšiuojamos. Perrūšiavimas būtinas ne tik siekiant atskirti skirtingo tipo (popierius, plastikas, stiklas, metalas), bet ir skirtingos rūšies atliekas. Kaip teigia L. Michakevičius, polietileninės LDPE plėvelės, PET buteliai nuo gaiviųjų gėrimų, vandens ar alaus, HDPE buteliai nuo pieno ar padažų – visa tai vartotojų yra metama į geltonąjį plastiko konteinerį, tačiau perrūšiuojant privalo būti atskirta, mat skirtingų rūšių pakuotes perdirba skirtingos įmonės, naudodamos specifinę, tik tai rūšiai pritaikytą technologiją.
Apeliacija į gamintojų sąžinę
Kalbant apie rūšiavimą, visuomet akcentuojamas mūsų planetos išteklių taupymas, tačiau kad tai pasiektų ne tik didžiųjų pasaulio šalių, bet ir mažiausių kaimų gyventojų sąmonę, reikia kalbėti ne tik apie Žemės ateitį, bet ir paties atliekų rūšiavimo ir perdirbimo perspektyvas.
Neretai į sąvartynus keliauja ir vartotojų rūšiuotos atliekos: dalis pakuočių netinka perdirbimui dėl didelio užterštumo, panaudotų medžiagų ar medžiagų derinių jas gaminant. „Tikimasi, kad perdirbimui netinkančių pakuočių problema mažės, mat nuo 2015 m. lapkričio mėnesio įsigalios reikalavimas gamintojams pildyti pakuočių atitikimo Europos Sąjungos reikalavimams deklaraciją“, – naujienomis dalijasi A. Zakarauskas.
Laikydamiesi deklaracijos gamintojai turės atsakyti į klausimus: ar įvertinta pakuotės pakartotino naudojimo galimybė, ar pakuotės panaudojimas energijos atgavimui atitinka reikalavimus ir kita.
Lietuvai – naujos gamyklos
L. Michalkevičiaus teigimu, Lietuvoje tai pat laukia ir daugiau naujovių. Šiuo metu šalyje atidaromos 3 atliekų mechaninio – biologinio atliekų apdorojimo gamyklos. Čia bus atskirtos antrinės žaliavos ir bioskaidžios maisto atliekos. Klaipėdoje jau veikia viena atliekų deginimo gamykla – jėgainė, gaminanti šiluminę bei elektros energiją. Per 2-4 metus tokios jėgainės išdygs Vilniuje bei Kaune, taip bus išspręsta atliekų, kurios dėl konkrečių priežasčių negali būti perdirbtos, problema - jos bus panaudotos energijai gauti.
Galiausiai nuo 2016 m. Lietuvoje pradės veikti užstato (depozito) sistema. Tokia pati sistema jau taikoma ir stiklo tarai – vartotojai, įsigydami prekę stiklinėje taroje, sumoka už jos „nuomą“, o ją grąžinę, užstatą atgauna. Šią sistemą įdiegus ir plastikinei tarai didelė dalis vertingiausių pakuočių tiesiog grįš į ekonomiką net nepatekusios į atliekų srautą.
