Asbesto šalinimo programa – taip pavadinta senų stogų keitimo programa, apie kurią prabilta dar 2008 metais. Tačiau iki šiol neaišku, kaip gyventojams, pasiryžusiems pakeisti sveikatai kenksmingą asbestinį stogą, kompensuoti išlaidas.

Aišku viena – valstybė visgi pasiryžusi iš dalies kompensuoti tarybiniais laikais itin populiarios asbesto arba asbesto pagrindu gamintos stogų dangos, vadinamojo šiferio, keitimą. Beje, visoje Europoje asbesto turinti stogo danga keičiama padedant valstybei.

„Aplinkos ministerijai pavaldi Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra šiuo metu apibendrina asbesto šalinimo poreikio šalyje inventorizacijos duomenis. Šiuos duomenis atsiuntė savivaldybės. Kai inventorizacijos duomenys bus apibendrinti, jie bus pateikti Vyriausybei. Vyriausybė svarstys finansavimo galimybes. Kai bus nuspręsta, kiek skirti lėšų, bus patvirtinta kompensavimo tvarka. Kol kas tokia tvarka nėra patvirtinta“, - trumpai paaiškino Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė.

Rengiamuose teisės aktų projektuose numatoma, kad gyventojams dalis lėšų, išleistų keičiant aplinkai pavojingas dangas ir izoliacines medžiagas, bus kompensuojama pagal pateiktus išlaidų dokumentus.

Asbesto šalinimo programą Vyriausybė patvirtino 2008 m. balandį, o naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius šalyje yra uždrausta nuo 2005-ųjų.

Kiek Lietuvos gyventojų virš galvos turinčių asbestinio šiferio stogą norės pasinaudoti šia programa – neaišku.

Ar kelia pavojų asbesto turintys anksčiau pastatyti statiniai, konstrukcijos ar gaminiai?

„Kol jie neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Pavojus kyla tuo atveju, jeigu tie statiniai, konstrukcijos ir gaminiai yra ardomi, laužomi ar apdorojami, nes aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos asbesto, pluoštinio mineralo, skaidulos. Žmogui įkvepiant jos patenka į kvėpavimo takus ir gali sukelti įvairių vėžinių ir kitokių susirgimų“, - aiškina R.Karnackaitė.

Daugiausia Lietuvoje esančio asbesto yra stoguose. Mat buvo gana populiaru juos dengti asbestiniu šiferiu. Jo galiojimo laikas yra apie 40 metų.
Žmonėms kenksmingas tik byrantis ir šerpetojantis asbestinis šiferis. Todėl nereikia skubėti plėšti stogo. Kad asbesto dalelės nesklistų į aplinką, galima seną, bet dar neblogą šiferį padengti specialia mastika, nudažyti.

„Žmonėms kenksmingas tik byrantis ir šerpetojantis asbestinis šiferis. Todėl nereikia skubėti plėšti stogo. Kad asbesto dalelės nesklistų į aplinką, galima seną, bet dar neblogą šiferį padengti specialia mastika, nudažyti. Kas kita, jeigu stogas jau labai sudūlėjęs, – jį reikia keisti. Tačiau tai atlikti turi tik specialistai“, - pridūrė Aplinkos ministerijos atstovė.

Kiek pinigų prireiks programai įgyvendinti ir kiek jų teks namo su asbestinio šiferio stogu savininkui, kol kas atsakymo nėra. Savivaldybių specialistai jau suskaičiavo stogus ir duomenis pateikė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai.

Skaičiai:

Lietuvoje veikė du asbestcemenčio produktų fabrikai. Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas asbestą naudojo nuo 1956 iki 1997 m. asbestcemenčio produktų gamybai. „Akmenės cementas” asbestcemenčio vamzdžius ir šiferio lakštus gamino nuo 1963 m. iki 2003 metų. Nuo 1961-ųjų buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų iš Rusijos importuoto asbesto žaliavos. Higienos instituto mokslinių tyrimų duomenimis, 1992-2001 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 125 mezoteliomos (vėžinis susirgimas, kurį sukelia asbesto medžiagos) atvejai. Kasmet šalyje nustatoma apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų apie 50 per metus gali būti sukelti asbesto.

1976 m. asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Asbesto gaminiai ir jo atliekos reglamentuoti ES direktyvomis.

Vienas ES reikalavimų – riboti tokių gaminių naudojimą. Nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visose ES šalyse, naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius uždrausta. Tačiau su asbestu ar jo turinčiais gaminiais vis dar susiduria gana daug žmonių.

Apie 96 proc. asbesto yra šiferio lakštuose ant namų stogų. Likęs kiekis jo yra sovietmečiu tiestuose inžineriniuose tinkluose, vėdinimo ir kituose įrenginiuose.