Rūgštusis lietus – lietus, kurio lašuose padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis. XIX amžiaus viduryje britų mokslininko Roberto Anguso Smito pastebėtas fenomenas dar dabar laikomas globalia problema, dėl kurios žūva miškai, gyvūnija, teršiami vandens telkiniai.
Laimei, į šią problemą dėmesys buvo atkreiptas dar aštuntajame XX amžiaus dešimtmetyje, kuomet 34 pasaulio valstybės pasirašė Tolimųjų atmosferos teršalų pernašų konvenciją, kuria buvo siekiama žmones ir aplinką apsaugoti nuo oro taršos. Nepaisant to, pasaulyje rūgštusis lietus išlieka aktuali tema.
Kalta pramonė ir transportas
Rūgštusis lietus susidaro tuomet, kai jėgainės ir transporto priemonės į orą išskiria sieros ir azoto oksidus, reaguojančius su ore esančia drėgme. Į orą patekę oksidai susimaišę su vandeniu cheminių reakcijų metu virsta rūgštimi. Tokiu atveju pakinta lietaus pH lygis – kuo jis mažesnis, tuo rūgštesnis lietus.
Fizinių ir technologijos mokslų centro aplinkotyros skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Vidmantas Ulevičius teigia, jog jeigu distiliuoto vandens pH reikšmė yra 7, rūgščiu lietumi galima vadinti tą, kurio reikšmė siekia 4-5.
Pasitaiko atvejų, kuomet rūgštūs krituliai iškrenta net ir ten, kur nėra jokios pramoninės veiklos. Tolimesniuose kraštuose išskiriami sieros dioksidai gali išsilaikyti apie keturias paras. Per tą laiką nešami vėjo jie gali nukeliauti tūkstančius kilometrų ir užteršti pramonės nepaliestus gamtos kampelius.
Rūgščiojo lietaus tikimybė ypač padidėja vasaros metu. Į aplinką patekęs sieros dioksidas virsta rūgštimi iki penkių kartų greičiau nei žiemą, nes reakciją paspartina saulės spinduliai, taip pat atmosferoje šiuo metu laiku daugiau vandens molekulių ir vandenilio jonų.
Žala gamtai nepastebima
Sieros dioksido prisotinti lietūs gali pakenkti miškams. Rūgštys gali sulėtinti augalų fotosintezės procesą, sumažinti dirvožemio florą, pabloginti augalų aprūpinimą maisto medžiagomis. V. Ulevičius atkreipia dėmesį, kad lietaus pH lygiui kritus iki 4, smarkiau gali nukentėti spygliuočiai, kurie yra itin neatsparūs rūgštims.
Tačiau Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro ekologijos skyriaus vedėjas dr. Vidas Stakėnas įsitikinęs, kad Lietuvoje tokio rūgštaus lietaus, kuris pakenktų augmenijai, nėra: „Jau maždaug prieš 15 metų visoje Europoje sieros išmetimai į atmosferą žymiai sumažėjo dėl technologijų tobulėjimo. Sieros dioksidas – pagrindinis rūgščių lietų komponentas – dabar yra palyginti žemų koncentracijų.“
Toks lietus pavojingesnis vandens telkiniams. Vandens pH lygiui krentant žemiau 4,5 neišgyvena dauguma žuvų. Rūgštis vandens telkiniuose taip pat slopina fermentų gamybą, kurie yra būtini žuvų lervoms, taip pat didina aliuminio koncentraciją, dėl kurios žuvys apsineša gleivėmis, joms sunkiau kvėpuoti. Rūgštimi užterštas vanduo paprastai būna skaidresnis, nes žūsta fitoplanktonai. Norint sumažinti atvirų vandenų telkinių rūgštingumą, galima juos pakalkinti.
V. Stakėnas teigia, jog šiuo metu pH lygis siekia 5-6, todėl nėra ko jaudintis.
Žmogaus sveikatai nepavojinga
V. Ulevičius neigia, kad rūgštusis lietus tiesiogiai gali pakenkti žmogaus sveikatai. Dėl to pasaulyje kyla įvairūs ginčai. Kai kurie mokslininkai tikina, kad toks lietus gali pažeisti plaučius ir kvėpavimo sistemą, nors konkrečiais tyrimais žada nėra įrodyta.
