Nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai pradės veikti Anykščių mieste (Dainų slėnyje), Vėjeliškyje, Ažuožeriuose, Svėdasuose. Šio projekto įgyvendinimui buvo gauta Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama. Viso projekto vertė siekia apie 6,85 mln. litų, iš kurių Europos Sąjungos Sanglaudos fondas finansuoja apie 85 proc. lėšų, apie 10 proc. lėšų skiria Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, o likusią sumą finansuoja Anykščių rajono savivaldybė. Šio projekto metu bus nutiesta apie 6 km nuotekų tinklų, apie 11 km vandentiekio tinklų ir pastatyti nauji modernūs nuotekų valymo įrenginiai Svėdasų miestelyje.
2012 metų vasarą Anykščių mieste įrengti buitinių nuotekų tinklai ir atvesti vandentiekio tinklai nuo Vilniaus g. iki Dainų slėnio bei pastatyta nuotekų siurblinė, kuri yra skirta aptarnauti kairiojo Šventosios upės kranto pėsčiųjų ir dviračių tako turizmo infrastruktūros objektus.
Vėjeliškio kaime įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, pastatyta nuotekų siurblinė. Nuo Vėjeliškio paklota nauja vandentiekio magistralė per Šeimyniškių kaimą iki Ažuožerių, todėl apie 300 gyventojų nuo 2012 m. rugsėjo mėn. gali naudoti geros kokybės geriamą vandenį, teikiamą iš Anykščių miesto vandens gerinimo įrenginių. Įrengus naujus tinklus pagerėjo vandens tiekimo patikimumas ir vandens kokybė.
2012 m. rugsėjo mėn. baigta naujų nuotekų valymo įrenginių statyba Svėdasų miestelyje. Šiuolaikiški nuotekų valymo įrenginiai yra skirti viso Svėdasų miestelio poreikiams. Nauja valykla išvalo nuotekas iki Lietuvos Respublikos nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų ir užtikrina Uosintos upelio bei Jaros upės apsaugą nuo buitinių teršalų.
Svėdasų nuotekų valykloje buvo panaudota čekiška technologija. Pritaikyti gerai žinomi ir praktikoje pasitvirtinę valymo metodai, numatant parengtinį valymą, biologinį valymą veikliuoju dumblu bei perteklinio dumblo tankinimą ir sandėliavimą. Panaudoti pažangiausi technologiniai sprendimai, leidžiantys ženkliai taupyti elektros sąnaudas, o taip pat išvalytas nuotekas panaudoti techniniams poreikiams.
Nuotekų valymo įrenginius sudaro dviejų linijų biologinis reaktorius su integruotais vertikaliais nusodintuvais, aeracine sistema, uždaro tipo lengvų konstrukcijų pastatas, kuriame yra sumontuota parengtinio valymo grandis ir orapūtės su elektros įranga bei valdymo automatika.
Įgyvendinus projektą, bus užtikrintas ilgalaikis vartotojams prieinamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimas, taip pat bus užtikrintas nuotekų išvalymas iki Europos Sąjungos keliamų reikalavimų. Įgyvendinus projektą, bus suteikta galimybė 600 gyventojams pasinaudoti kokybišku geriamojo vandens tiekimu ir 322 gyventojams nuotekų tvarkymu.
Lauko tualetai vis dar populiarūs
Kas šeštas Lietuvos gyventojas vis dar naudojasi lauko tualetu, o kas penktas lietuvis vis dar geria šulinio vandenį. Tokie duomenys paaiškėjo naujienų portalo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai" atlikus viešosios nuomonės apklausą.
Tyrimas atskleidė, kad lauko tualetu naudojasi bei šulinio vandenį dažniausiai geria kaimo vietovių gyventojai.
Daugiau nei 67 proc. apklaustųjų teigė namo viduje prisijungę prie centrinės kanalizacijos sistemos, beveik 17 proc. lietuvių tualetu naudojasi namo viduje su autonomine nuotėkų duobe. Tačiau 16 proc. apklausos dalyvių vis dar naudoja lauko tualetus.
Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, šulinio vandenį, kaip geriamąjį naudoja beveik 23 proc. atsakiusiųjų. Beveik 77 proc. teigė geriantys vandenį iš centralizuoto vandentiekio.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 16-23 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
GRYNAS.lt primena, kad iki 2015 m. Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti, jog 95 proc. visų Lietuvos gyventojų galėtų naudotis viešai prieinamu švariu ir saugiu geriamuoju vandeniu.
Baudos – iki 10 tūkst. litų
Nuotekų tvarkymo reglamentas draudžia nuotekas skleisti ant žemės paviršiaus. Atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis yra numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51 (6) straipsnyje – Aplinkos teršimas nuotekomis.
Nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas – užtraukia baudą piliečiams nuo keturių šimtų iki dviejų tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų.
Nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už tuos pačius pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
