Aplinkos ministerijos duomenimis, iš 41 tūkst. tonų išsiskyrusių teršalų į aplinkos orą pateko 7,3 tūkst. tonų.
Didėjantį užterštumą lėmė pagrindinių aplinkos oro teršėjų - elektros energiją ir šilumą regione gaminančių įmonių išmetimai, naujų taršos šaltinių atsiradimas, gyvulininkystės kompleksų vertinta tarša.
Į aplinkos orą daugiausia pateko anglies monoksido, sieros dvideginio, azoto oksidų, įvairių lakių organinių junginių ir kietų dalelių.
Vilniaus regione didžiausiais oro teršėjais išliko bendrovės „Lietuvos elektrinė" ir „Vilniaus energija“.
GRYNAS.lt primena, kad nors Lietuvos aplinką teršiančių bendrovių sąrašas pastaraisiais metais pakito mažai, pagal taršos lygį pramonės gigantai užleidžia vietą transportui.
Stebėjimai rodo, kad pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65 proc. viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25 proc., trečioje – energetika, sudaro 10-15 proc. oro užterštumo.
Oro teršalas ir svarbiausi taršos šaltiniai:
Kietosios dalelės - pramoninės gamybos procesai, kuro deginimas.
Sieros oksidai (SOX) - kuro deginimas, gamybos procesai.
Anglies oksidai - automobilių transportas, biomasės skilimas/deginimas.
Azoto oksidai (NOX) - automobilių transportas, kuro deginimas.
Ozonas (O3) - su automobilių išmetamomis dujomis išsiskiriantys angliavandeniliai ir NO2 žemesniuose atmosferos sluoksniuose dalyvauja fotocheminio smogo susidarymo reakcijose, kurių metu susiformuoja ir ozonas.
Angliavandeniliai (CXHY) - automobilių transportas, gamybos procesai, organinių tirpiklių garavimas, biomasės skilimas/deginimas.
