Norėdami priminti, kaip sparčiai, įsikišus technologijoms, gali išnykti tam tikri darbai, kviečiame susipažinti su jau istorija tapusiomis veiklomis.
Kėglių dėliotojas
Dažniausiai šio darbo imdavosi užsidirbti norintys paaugliai. Norite tikėkite, norite – ne, bet kol XX amžiaus šeštąjį dešimtmetį kėglinėse šis procesas nebuvo automatizuotas, po kiekvieno smūgio kėglius į vietą sustatydavo už tai atsakingas kėglinės darbuotojas.
Žmogus-žadintuvas
Pirmieji žadintuvai siekia dar 400 metus prieš mūsų erą, bet galbūt ne visi žino, kad XX amžiaus trečiąjį dešimtmetį Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje gana įprastas dalykas buvo žmogaus-žadintuvo profesija. Ji buvo itin svarbi pramonės revoliucijos metais – juk reikėjo laiku pažadinti fabrikų darbuotojus, kad jie nepavėluotų į darbą!
Ledo kirtėjas
Kol dar niekas nežinojo, koks nuostabiai patogus dalykas yra šaldytuvas, šiltai apsirengę vyrai žiemą traukdavę prie užšalusių ežerų ir rankiniais pjūklais pripjaustydavo ledo gabalų. Juos gabendavo namo ir į specialiai tam skirtą patalpą, atlikusią šaldytuvo funkciją. Šiandien tokie sugebėjimai praverstų nebent ledo skulptūrų kūrėjams.
Radarų signalo gaudytojas
Laikotarpiu tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių kartų buvo pagaminta daugybė vadinamųjų akustinių veidrodžių įrenginių, jie buvo skirti aptikti priešo kariuomenės radarus. Radarų klausytojo darbas išnyko Antrojo pasaulinio karo metais, kai buvo ištobulinta „Chain Home“ radarų sistema.
Žiurkgaudys
Buvo metas, kai žiurkių gaudytojo darbas buvo gyvybiškai svarbus, norint kontroliuoti šių graužikų populiaciją Europos miestuose, kad šie nenaikintų maisto ir neplatintų ligų.
Žibintininkas
Ech, dujos ir elektra, kaip mes gyventume be jūsų? O gi buvo laikai, kai gatvių apšvietimu rūpindavosi žibintininkas, kuris kopėčiomis lipdavo į kiekvieną gatvės žibintą ir jį įžiebdavo. Šiandien ši profesija egzistuoja tik dėl turistų, tačiau dar XIX amžiuje be šių žmonių gyvenimas būtų buvęs žymiai tamsesnis.
Pieno išvežiotojas
Tais laikais, kai namuose dar nebūdavo tokio nepakeičiamo daikto kaip šaldytuvas ir niekas negamindavo ilgai negendančio pieno, kiekvieną rytą žmonės nekantriai laukdavo pieno išvežiotojo. Nors šios profesijos atstovai išnyko XX amžiaus aštuntąjį dešimtmetį, kai kur ji po truputį atgimsta – žmonės grįžta prie pieno į namus tradicijos.
Rąstų plukdytojas
Kol dar nebuvo tam pritaikytų transporto priemonių, rąstai būdavo plukdomi upėmis, o juos prižiūrėdavo rąstų plukdytojai. Jie lydėdavę rąstus visos kelionės metu, rūpindavosi, kad upėje nesusidarytų spūstys.
Telefono stoties operatorius
Iki XX amžiaus septintojo dešimtmečio skambučių sujungimo funkciją atlikdavo telefono stoties operatoriai. Šį darbą dažniau dirbdavusios moterys, nes tam, esą, labiau tiko jų prigimtinis mandagumas ir kantrybė. Be to, kad ir kaip liūdna bebūtų, darbdaviai labiau norėjo moterų dar ir dėl to, kad joms buvo galima mokėti mažesnį atlyginimą.
