Šešiolika metų apsaugininke dirbanti Reda laužo stereotipus: mes, moterys, šiame darbe turime didžiulį pranašumą

Nors įsivaizdavimas, kad tam tikros profesijos gali būti tinkamos tik moterims ar vyrams, dar gajus, vis dažniau galima ne tik išgirsti, bet ir realiai pamatyti, kaip laužomi tokie stereotipai. Vienas pavyzdžių – darbas apsaugoje, kuria susidomi vis daugiau moterų. Šešiolika metų apsaugoje dirbanti Reda dalinasi savo istorija. Ji įsitikinusi – apsaugos darbuotoja gali būti kiekviena norinti, maža to, būtent moterys turi vieną pranašumą, dėl kurio pavojingų ar konfliktinių situacijų darbo kasdienybėje pasitaiko vis rečiau.

Galvojo įsidarbins trumpam, bet „užkabino“ ilgam

Reda Bernatavičienė, dirbanti objekto vadovė ir apsaugos darbuotoja, prisimena, kad pradėjusi dirbti apsaugoje, nė negalvojo užsilikti ilgam, o štai jau skaičiuoja šešioliktus metus šioje srityje.

„Pamenu, baigusi mokyklą iš karto pradėjau žvalgytis, kur galėčiau įsidarbinti studijų laikotarpiu. Tiesą sakant, tuomet ieškojau kokio nors „lengvesnio“ kelio. Būdavo, su draugėmis pasijuokdavome – reikia pabandyti padirbėt apsaugoje, gi nelabai jie ten ką veikia, tad bus pats tas studijų metu. Kaip tariau, taip ir padariau – pamėginau įsidarbinti, pavyko, na, ir pradėjau dirbti. Ir nuo tada visi prieš tai buvę įsitikinimai akimirksniu griuvo. Supratau, kad darbas toli gražu ne toks, kuriame „nelabai yra kas veikti“, bet, ką gi, užkabino taip, kad štai jau 16 metų dirbu toje pačioje srityje. Ir, svarbiausia, man labai patinka“, – pranešime žiniasklaidai karjeros pradžią prisimena moteris.

Ji pripažįsta iki šiol susidurianti su požiūriu, kad moteriai dirbti tokį darbą netinka, nors, kaip pasakoja, dabar jau tai išgirstanti kur kas rečiau. „Drįstu teigti, kad apsaugos darbuotojos moterys turi ir didžiulį pranašumą. Kad ir kaip bebūtų, mes, moterys, vis tiek esame ramesnės, galiausiai, atrodome mažiau „pavojingos“, todėl kartais įniršę piktavaliai nurimsta vien tik pamatę moterį apsaugos darbuotoją. Užtenka nusišypsoti, išklausyti ir problemos tiesiog nelieka, – pasakoja Reda. – Beje, noriu paneigti mitą, kad apsaugos darbuotojai turi būti itin gerai fiziškai pasiruošę. Tai toli gražu netiesa. Jeigu reikia fizinės pagalbos, tam yra skirta speciali greitojo reagavimo grupė, kuri, ištikus konfliktui, iškviečiama akimirksniu.“

Bent po vieną gerą darbą kasdien

R. Bernatavičienė pasakoja, kad apsaugos darbuotojos darbo diena paprastai prasideda nuo saugomo objekto peržiūros, patikrinimo, ar viskas tinkamai veikia, yra savo vietose, ar nebuvo suveikusi signalizacija, o tuomet prasideda žmonių stebėjimas per kameras, taip pat – fizinis buvimas prie kasų ar įėjimo, jei tai prekybos centras. Neatsiejamas yra ir reikiamų dokumentų, ataskaitų ruošimas.

„Mane, gal dėl to, kad kadaise buvau skautė, labai „veža“ mintis, kad galiu daryti gerus darbus. Apsaugos darbuotojų veikla būtent tokia ir yra – kasdien eidama į darbą žinau, kad šiandien ir vėl bus galimybė padaryti bent vieną gerą darbą, išspręsti bent vieną situaciją, kuri vis tiek baigsis gerai. Dažnai apsaugos darbuotojo darbą siejame su pavojingomis situacijomis, bet patikinu – mūsų darbas visai kitoks. Žinoma, visokių situacijų būna, bet mūsų tikslas ir patiems skleisti ramybę, ir skatinti ją kitų, kartais piktavališkai ar agresyviai nusiteikusių žmonių, gretose. Čia įsijungia ir tam tikri psichologiniai dalykai, kuriuos privalome išmanyti. Tiesa, jų niekur mokytis nebūtina, jie ateina savaime, su praktika“, – pasakoja Reda.

Atsakydama į klausimą, kaip savo kasdieniame darbe pastebi potencialias vagystes, ji nė negalvodama atsako – tai gana akivaizdu – žmonės dažniausiai patys išsiduoda. „Negerų ketinimų turintis asmuo dažniausiai tiesiog išsiskiria iš minios. Aišku, jis nebūtinai vagis, bet, jeigu tik turime įtarimų, stebime, kaip rutuliojasi situacija. Kaip minėjau, visko išmokstame su laiku. Susiduriame su situacijomis ir mokomės. Pradžioje mes, apsaugos darbuotojai, visuomet esame apmokomi, niekada nepaliekami vieni, iki kol jau galime dirbti užtikrintai. Žinoma, visko būna, kartais ir ne viską pastebime, tai žmogiška ir natūralu, bet dabar dirbame su itin moderniomis technologijomis, kurios gerokai palengvina mūsų užduotis. Anksčiau pagrindinis darbo įrankis buvo tik kompiuteris, dabar – kur kas kokybiškesnės stebėjimo kameros, paprastesnis sistemų ir duomenų valdymas, leidžiantis kone per kelias minutes išsiaiškinti kasdienes mūsų darbo situacijas. Dabar galime veikti saugomuose objektuose produktyviau ir paprasčiau“, – pasakoja pašnekovė.

Kartais užtenka tiesiog šypsenos

Kiekvienas vagystės ar bet kokio konfliktinio atvejo sprendimas – individualus. Kaip pasakoja moteris, viskas priklauso nuo aplinkybių, bet ne ką mažiau – kaip į tą situaciją reaguoja pats apsaugos darbuotojas ir piktavalis. „Žinoma, turime būti pasiruošę viskam. Būna ir agresyvių žmonių, bet tokiose situacijose labai daug kas priklauso nuo mūsų, apsaugos darbuotojų. Jeigu mes atsakysime agresija, natūralu, tik dar labiau paskatinsime konfliktą. Todėl mums pirmiausia labai svarbu situaciją spręsti taikiai. Patikėkite, dažnai užtenka tiesiog mūsų šypsenos, draugiško tono, žmogus pripažįsta padaręs nusikaltimą ir taikiai išsprendžiame situaciją.

Apskritai galiu pasakyti, kad padėtis gerėja. Tie patys vagys, bent jau mano kasdienybėje, tampa ramesni, vis mažiau pasitaiko nusiteikusių agresyviai. Na, ir pačiais apsaugos darbuotojais dirba žmonės, kurie gerai supranta šį darbą ir dirba jį noriai bei atsakingai“, – patirtimi dalinasi moteris.

Ji pasakoja, kad darbo kasdienybėje tenka spręsti įvairiausiais situacijas: „Patikėkite, mano darbe dar niekada nėra buvę dviejų vienodų dienų. Kažkas ateina pasiskųsti, kad neatidavė grąžos, neatitiko kaina, nepritaikė nuolaidos ar panašiai. Žmonės, ypač vyresni, eina tiesiai pas apsaugą, nes žino, kad ši prireikus išspręs situaciją. Ir sprendžiame. Atsakome, pagelbėjame, paaiškiname, – darbo kasdienybe dalijasi moteris. – Ko tik nebūna, kartais žmonės, pavyzdžiui, po striuke paslepia kokį mažutį šuniuką. Mums per kameras, žinoma, jau atrodo įtartinai, pradedame stebėti, kol pamatome, kas gi ten spurda. Kaip žinia, gyvūnėlių į prekybos centrus vestis nederėtų, tad geranoriškai tą primename.“

Kiekviena norinti dirbti – tikrai gali, o moteriškumas šiame darbe padeda

R. Bernatavičienė užtikrintai sako, kad dirbdamas apsaugoje žmogus gali išreikšti bene visą savo potencialą – nuo socialinių, psichologinių įgūdžių iki mokymosi kasdien. „Čia gali save atskleisti 110 proc., progresuoti kaip asmenybė. Mane šis darbas labai žavi, patinka padėti žmonėms, stebėti pačią save, kaip augu ir keičiuosi“, – pasakoja pašnekovė.

Ji sako, kad darbovietėje vyksta mokymai ir paskaitos, jų metu nagrinėjami darbe dažnai sprendžiami klausimai ir atvejai tiek psichologiniu, tiek profesiniu atžvilgiu, apsaugos specialistai mokosi vieni iš kitų.

Visoms abejojančioms, ar jos gali dirbti apsaugos darbuotojomis, R. Bernatavičienė pataria nedvejoti, užtenka tik noro. „Patikėkite, mes tikrai galime dirbti šį darbą ir, kaip minėjau, kai kuriose situacijose esame kur kas pranašesnės. Beje, pastebėjau, kad apsaugos darbuotojos moterys stengiasi slopinti moteriškumą, grubiai tariant, „suvyriškėti“. Mums to nereikia. Nebijokime būti moteriškos. To kaip tik labai reikia“, – ragina pašnekovė.

Ji sako pastebinti, kad dažniausiai į apsaugos darbuotojas pretenduoja jaunos moterys, ieškančios darbo studijų ar nebūtinai metu. „Bet tikrai yra ir vyresnių, kurios tiesiog nori išbandyt save. Jos kartais netgi pranašesnės, nes turi daugiau gyvenimiškos patirties, žino, kaip bendrauti, spręsti konfliktines situacijas, nuraminti“, – dalinasi R. Bernatavičienė.

Apsaugos darbuotojų moterų skaičius auga

Modestas Čereškevičius, „Grifs AG“ personalo ir kokybės departamento vadovas, sako, kad moterys apsaugos darbuotojos profesiją pasirenka vis dažniau. „Štai dar prieš metus mūsų organizacijoje moterys sudarė apie 23 proc. viso darbuotojų kolektyvo, šiai dienai jau artėjame 30 proc. link. Bent 15 proc. kolegių yra padariusios karjerą mūsų organizacijoje ir nemaža dalis jų šiuo metu užima vadovaujančias pozicijas“, – komentuoja M. Čereškevičius ir priduria, kad apsaugoje dirbančių moterų amžius jų bendrovėje varijuoja nuo 18 iki net 72 metų.

Jo teigimu, dažniausiai moterys apsaugoje dirba prekybos centruose, taip pat verslo ir logistikos centruose, gamybos veiklą vykdančiuose objektuose. „Neskirstome vyrų ir moterų pagal objektų tipažus. Šiuolaikinės apsaugos priemonės ir darbuotojų kvalifikacija leidžia tinkamai atlikti apsaugos darbuotojo pareigas tiek vyrams, tiek moterims“, – sako M. Čereškevičius.

Anot jo, sąžiningumas, geranoriškumas, atsakomybės jausmas, atidumas, noras bendrauti su žmonėmis ir jiems padėti, gebėjimas spręsti konfliktines situacijas – savybės, reikalingos geram apsaugos darbuotojui, ir jas neabejotinai gali turėti tiek vyrai, tiek moterys. „Tik, manau, negalime ginčyti, kad daugumą paminėtų savybių moterys iš prigimties turi ryškiau išreikštas nei vyrai. Tai ir padeda tinkamai atlikti apsaugos darbuotojos funkcijas. Mūsų patirtis rodo, kad ir konfliktines situacijas paprastai moterys sugeba išspręsti gerokai diplomatiškiau ir taktiškiau nei vyrai“, – įsitikinęs M. Čereškevičius.