Elektrikai
CNN informuoja, kad elektrikai per metus uždirba apie 60 tūkst. dolerių, užtai jiems tenka laipioti aukštos įtampos stulpais. Elektrikai dirba, merkiami lietaus, pučiant stipriam vėjui, kai visi kiti sėdi namuose su žibintuvėliais ir piktinasi, kad negali pažiūrėti vieno ar kito serialo dalies.
Beje, šiukšlių rinkėjo profesija – pavojingesnė už elektriko. Per metus iš 100 tūkst. šiukšlių rinkėjų žūsta apie 90, o iš 100 tūkst. elektrikų žūsta 21,5. Taip yra todėl, kad šiukšlių rinkėjus kartais partrenkia neatidūs vairuotojai pakelėse.
Krūmynų pilotai
Kai kuriems žmonėms krūmynų piloto profesija atrodo svajonių darbas. Kas nenorėtų skristi vienmotoriu lėktuvu Aliaskos plotuose ar Australijos krūmynuose? Deja, šiems pilotams didelė rizika patirti avariją, o jei lieka gyvi – būti sudraskytiems laukinių žvėrių.
Krūmynų piloto Davido Skelhono teigimu, šiaurės tyrlaukiuose nėra kontrolinių bokštelių, o artimiausias asfaltuotas kelias būna už daugelio mylių nuo lauko aerodromų. Pilotams tenka paimti įrangą ir degalų iš tolimų vietovių, jie susiduria su kitokiais pavojais, nei iš miesto oro uostų išskrendantys pilotai.
Tyrlaukius gali netikėtai kirsti greitkelis, oro sąlygos dažnai sparčiai keičiasi, kilimo aikštelės dažnai būna pavojingai arti stovyklų, prie kokių nors medžiagų saugyklų ir kitų pavojingų vietų. Šis darbas toks pavojingas, kad daugelis pilotų išdirba vos kelis mėnesius, o paskui ieškosi saugesnio darbo.
Povandeniniai suvirintojai
Suvirintojai padoriai uždirba, tik jų darbo sąlygos nelengvos – tenka dirbti karštyje, su pavojingais įrankiais, uostyti pavojingus garus, būti akinamiems ryškios šviesos.
Kaip rašo „Interesting Engineering“, po vandeniu dirbantys suvirintojai taiso laivus, užtvankas, vamzdynus. Jie turi nerti giliai po vandeniu su specialia įranga, negali pasiimti jokios komunikacijos įrangos, nėra pririšti prie sausumos, jiems – didelė rizika įstrigti labai aukšto spaudimo zonose.
Kartais suvirintojai dirba specialiose kamerose – tarsi oro balionuose po vandeniu. Jie stovi tuose balionuose su stipriai įkaistančiais instrumentais, dviem lydyto metalo gabalais. Gerai bent tai, kad po vandeniu dirbanti suvirintojas metų atlyginimą gali uždirbti per kelis mėnesius, mokama jiems tikrai daug.
Išminuotojai
„Australian Broadcasting Corporation“ duomenimis, 50–60 pasaulio šalių tebėra minų, gulinčių nuo karo laikų. Kiekvienas, užlipęs, užvažiavęs ant minos gali žūti, nors jos guli jau kelis dešimtmečius.
Dalį išminuotojų samdo tarptautinės humanitarinės organizacijos, dalis – vietos gyventojai, kuriems reikia darbo.
Dauguma minų yra standartinės – neutralizuojamos tam tikru būdu: dalis minos atkasama, o paskui mina susprogdinama su gabalėliu dinamito. Deja, yra rankų darbo sprogmenų, ypač Irake tokių nemažai, kuriuos detonuoti kur kas sunkiau. Patirtis šiuo atveju neapsaugos – 2016 m. 30-ies metų patirtį turintis išminuotojas žuvo Irake, detonuodamas rankų darbo sprogmenį.
