Vilniuje šiandien netrūksta privačia iniciatyva įsteigtų baleto mokyklų. Kuo Baltijos baleto teatro studija yra išskirtinė?

Mūsų moto – meilė šokiui ir dėmesys kiekvienam vaikui. Studiją kūriau atsižvelgdama ne tik į sukauptą didelę scenos, pedagoginę ir darbo įvairiuose pasaulio teatruose patirtį, bet ir prisimindama savo mokymosi metų išgyvenimus. Turbūt kiekvienas esame patyręs, kaip sunku būti nepastebėtam, kai tavo klaidos praleidžiamos pro akis, o pastangos ir pažanga – neįvertinamos.

Kiekvieną šokėją, nesvarbu, koks jo amžius, studijoje pasitinkame kaip individualybę. Darbas prasideda nuo psichologinės būsenos „patikros“: ar esama kompleksų, traumų, kankinančių baimių. Išsiaiškinę, kas slegia ar kelia nerimą, išsikeliame tikslus ir tik tuomet keliaujame prie fizinio pasirengimo dalykų.

Niekada nesiekiau suburti šimtų moksleivių. Dirbame mažose grupėse, nes kokybė ir kiekvieno vaiko psichologinis komfortas, asmenybės augimas yra ir bus mūsų studijos prioritetas bei išskirtinumas.

Baleto menas yra vienas sudėtingiausių ir trapiausių meno šakų. Kaip pavyksta išlaikyti moksleivių dėmesį ir motyvaciją visus metus?

Esame baleto studija, šokis – mūsų pagrindinė išraiškos priemonė, tačiau mokomės ir daugelio kitų dalykų. Susipažįstame su komandiniu darbu, nuomonės formavimu, argumentais, ypatingą dėmesį skiriame kūrybiškumo ugdymui. Visada turime tikslą ir jo siekiame, tai padeda neprarasti motyvacijos. Žinoma, turbūt labiausiai motyvuoja pasiekti rezultatai ir jų įvertinimas tokiuose koncertuose kaip šis. Tikiuosi, tai taps gražia mokslo metų pabaigos tradicija.

Baleto salė neįsivaizduojama be veidrodžių, tačiau ne viename interviu minėjote, kad balete žiūrėti į save ne visada naudinga. Kodėl?
Baltijos baleto teatro studijoje dirbame pagal skandinavų metodus, kuriuos kaip baleto šokėja savo kailiu išmėginau dar studijų metais įvairiuose teatruose ar šokio trupėse. Pagrindinė idėja – darbas be veidrodžių atpalaiduoja psichiką, išlaisvina protą ir jis gali koncentruotis į judesio atlikimą, kūno pajautą, o ne į savo atvaizdo veidrodyje šlifavimą. Žinoma, veidrodžiai būtini repetuojant kordebaleto kombinacijas, taip pat retkarčiais reikalingi savikontrolei, tačiau nuolatinis žiūrėjimas į save nukreipia dėmesį nuo pagrindinių dalykų.

Ką Jums kaip kūrėjai, choreografei duoda darbas su vaikais ir jaunimu?

Kaip kūrėjai labiausiai patinka stebėti besiskleidžiantį unikalų kiekvieno vaiko potencialą. Kaip pedagogę labiausiai įkvepia mintis, kad vaikams galiu suteikti galimybę pamilti baleto meną per pažinimo malonumą, o ne per kančią ir traumas.

Taip, tai sunki ir trumpalaikė profesija, ir aš suprantu, kad meno aukštumas pasiekia vienetai, tačiau iš baleto galime pasiimti kur kas daugiau, nei atrodo: ir psichologinio tvirtumo, ir kūno balanso, ir dailios laikysenos. Šių nei nuo amžiaus, nei nuo profesijos nepriklausomų dalykų ir padedu siekti savo studijos nariams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)