Ženklu tapusi avarija

„Esu savimi visada – ir pranešdama žinias eteryje, ir kalbindama pašnekovus interviu metu, ir piešdama, gamindama ar dar ką nors veikdama. Kiekviena veikla reikalauja susikaupimo, gebėjimo pritaikyti įgūdžius ir svarbiausia – noro tobulėti.

Na, o žurnalistikos kelio į jokį kitą niekada neplanavau ir neplanuoju keisti. Manau, kad esu teisingame kelyje, kuriame nėra takelių nei kairėn, nei dešinėn, o menas visada liks šalia“, – užtikrintai sako pašnekovė, tačiau kartu užsimena, jog taip buvo ne visada. Prieš eilę metų žurnalistika tapo atsitiktiniu, tačiau sėkmę atnešusiu pasirinkimu.
Dar mokykloje sustiprintos dailės besimokiusi Kristina net nedvejojo, jog baigusi mokyklą taps menininke ir pasuko į Vilniaus dailės akademiją. Ir nors apie žurnalistiką tuomet ji net nesvarstė, dabar, kai tapo naujienų laidos vedėja, šie prisiminimai sukelia šypseną.
Kristina Pocytė, Laurynas Kasčiūnas, Eugenijus Gentvilas

„Po savo pirmųjų studijų jau žinojau, kad noriu studijuoti žurnalistiką, bet veždama dokumentus, nes stojau dar tada, kai reikėdavo nuvežti, pateikti pasirašytus dokumentus, patekau į avariją. Lengvą, automobiliui – keli įbrėžimai, bet man tada pasirodė, kad čia ženklas, jog nelemta dar kažkur studijuoti. Tik draugai labiau už mane nepasidavė ir dokumentus aš pateikiau.
Kristina Pocytė

Įrašiau vieną specialybę, nors tuo metu buvo galima rašyti bent dvi. Mane dar bandė raginti, kad įrašyčiau ir antrą, bet nutariau, kad nereikia. Taip ir stojau įrašiusi vieną galimą variantą. Ir įstojau. Niekada iki tol nebuvau parašiusi nė vieno straipsnio, neėmusi jokio interviu, nerengusi jokio reportažo. Dėl to dažnai sakau, kad ne aš pasirinkau žurnalistiką, žurnalistika pasirinko mane“, – prisiminė laidų vedėja.

Nuo dailės iki floristikos

Kadangi dailė Kristiną ir jos šeimą supo visada, nenuostabu, kad kažkada ji yra dirbusi ir floriste. Net ir dabar, dirbdama televizijos laidų vedėja, ji nepamiršta savo talento ir neretai į rankas paima teptuką – norėdama atsipūsti po sunkios darbo dienos ar ieškodama kūrybinio įkvėpimo.
K. Pocytė ir M. Daikerytė laidoje „Jūs rimtai?“

„Menas man – tobuliausia atsipalaidavimo forma. Piešiu, klijuoju, rišu, pinu, auginu, gaminu. Aš tiesiog nemoku atsisėsti ir nieko neveikti. Man net filmą ar serialą pažiūrėti tiesiog žiūrint į ekraną yra pernelyg sunku, todėl visada dar ką nors veikiu.
Pastaruoju metu dažniausiai mano rankose – teptukai ir akvarelė, nors mėgstu išbandyti ką nors naujo. Neseniai išbandžiau kvilingą (angl. quilling) – tokia technika, kai iš siaurų popieriaus juostelių susukamos įvairios formos ir iš tokių elementų formuojamas paveikslėlis“, – pasakojo žurnalistė.

Pasiteiravus, ar įgūdžiai bėgant metams nepasimiršta, Kristina sakė, kad dar studijuodama akademijoje suprato, jog rezultatas dažnai pasiekiamas sunkiu darbu, nors daugybę dalykų išmokus, kaip ir važiavimo dviračiu, nepamirši ir vėliau.

Kūryba praverčia ir eteryje

Pasiteiravus, kaip dailė praverčia kuriant aktualijų laidas ir dirbant tiesioginiame eteryje, K. Pocytė patikina, jog retas įsivaizduoja, koks įvairus gali būti žurnalisto darbas. Aktualijų žurnalistės darbe svarbu pastabumas, kruopštumas ištvermė, smulkmenų nepraleidimas pro ausis ir akis, gera atmintis ir dar daugiau, o daugelį šių dalykų puikiai ugdo ir menas.

„Kai kurie iš meno pasaulio turimi įgūdžiai praverčia ir labai tiesiogiai, nes žurnalistai nėra tik tie, kurie rašo, ar tie, kurie kalba eteryje. Kartais reikia ir filmuoti, ir montuoti, ir pateikti medžiagą vizualiai patraukliai bei aiškiai, tad gebėjimas tai padaryti be kitų pagalbos yra privalumas“, – sako laidų vedėja.

Tiems, kurie galbūt seniai svajoja paimti į rankas teptuką ar realizuoti save kuriant meną, „Delfi TV“ laidų vedėja pataria nedelsti. Anot jos, menui nereikia išlaidų. Čia svarbiausia yra fantazija.
„Jei norite pradėti piešti, nusipirkite pieštuką, trintuką ir popieriaus. Aš visiškai rimtai. Jei norisi spalvų – pirmiausia pirkite pigiausius dažus ir tik įsitikinę, kad tikrai tęsite šį pomėgį, investuokite į brangias ir kokybiškas medžiagas.
Kristina Pocytė, Milda Andrijauskaitė - Bakanauskienė, Teresė Andrijauskaitė

Aš pati, kai pradėjau lieti akvarele, nusipirkau ją prekybos centre už vos kelis eurus. Ir tik po poros mėnesių piešimo, kai supratau, kad brangiai akvarelei išleisti pinigai nenueis veltui, įsigijau kokybiškus teptukus ir dažus. O ugdyti įgūdžius galima ir naršant internete – čia gausu įvairių menininkų tinklaraščių, kuriuose jie mielai dalijasi patarimais pradedantiesiems“, – patarė nuo vaikystės daile gyvenanti žurnalistė.
Artėjant šventėms dailė taip pat gali tapti ne tik puikiu hobiu, bet ir proga pagaminti asmenines dovanas savo artimiesiems ir draugams. K. Pocytė pastebėjo, kad pastaruoju metu vis dažniau stengiasi artimuosius nustebinti savo gamintomis dovanomis.

„Tai gali būti daug kas: nuo stiklainio marinuotų agurkų iki supintos sapnų gaudyklės, pieštos ar klijuotos atvirutės, skirtukai knygoms ar dar kokia nors smulkmena“, – idėjomis dalijosi ji.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)