„Mano vaikai vis laukia, kada man pasitaikys vairuoti 48-to maršruto autobusą. Tą dieną mums būna tikra šventė: važiuoju ir jau matau savo vaikus man mojančius stotelėje. Jiems labai patinka kartu važiuoti. Būna susikviečia visus draugus ir man smagu matyti, kiek pasididžiavimo jų akyse“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja Jelena.
Ji ne kartą yra klaususi savo vaikų, ką jie mano apie jos pasirinktą darbą ir visuomet iš jų sulaukdavusi tik susižavėjimo kupinų žodžių: „Jie mane visada palaiko, nors patys sako, kad neišdrįstų vairuoti tokios didelės transporto priemonės ir vežti tiek daug keleivių.“
Jelena dirbti viešojo transporto vairuotoja pradėjo prieš ketverius metus ir nors anksčiau ilgą laiką dirbo prekybos sektoriuje, dabar savo gyvenimo be autobuso vairo neįsivaizduoja.
„Mane visada traukė kelias. Galiu neatsiminti vardų ar veidų, tačiau kelią, kuriuo nors vieną kartą teko važiuoti – prisimenu puikiai! Pirmą kartą atsisėdusi prie vairo nemokėjau nieko, net nežinojau, kaip perjungti pavarą, – prisiminusi šypsosi Jelena, – o dabar vairuodama autobusą jaučiuosi lyg vairuočiau lengvąjį automobilį.“
Pirmuosius savo įspūdžius vairuojant autobusą Jelena prisimena puikiai: „Gavau nedidelį autobusą, kurį vairavau du mėnesius. Kiek buvo baimės: duris atsidarydavo į šaligatvio pusę, o šaligatviai juk aukšti. Pamenu visą laiką galvodavau, kad tik jų neužkabinčiau. Streso buvo nemažai, bet tai buvo gera patirtis. Po dviejų mėnesių persėdusi prie didesnio autobuso vairo jau buvau žymiai drąsesnė.“
„Sunkiai galiu nupasakoti tą jausmą, kai pirmą kartą atsisėdau prie naujo autobuso vairo. Naujieji autobusai išties modernūs: važiuoja tyliai, yra manevringi, kondicionavimo sistemos veikia puikiai, – vardina Jelena ir įvertina, kad perkant naujuosius autobusus buvo atsižvelgta į vairuotojų pageidavimus, – senuosiuose neturėjome specialios pakylos kairei kojai, tad ilgiau važiuojant ji pradėdavo tirpti, o naujuose autobusuose yra speciali pakyla kojai. Atrodo, kad smulkmena, bet dabar žymiai patogiau.“
„Neįsivaizduoju savęs dirbant kitą darbą. Matyt, karjeros atžvilgiu – tai mano paskutinė maršruto stotelė, – juokiasi Jelena, – mano vaikai stebisi, kad pasirinkau tokį nelengvą darbą, tačiau aš matau jame prasmę.“
Jelena pabrėžia, kad šiame darbe niekada nebūna monotonijos: „Aš nevažiuoju kasdien tuo pačiu maršrutu, gaunu vis kitą, o tai suteikia dinamiškumo. Keičiasi maršrutai, keičiasi keleiviai. Kai kuriuos jau puikiai pažįstu, žinau, kurioje stotelėje sustojus reikės mano pagalbos įlipant ar išlipant. Neretai tenka pabūti ir psichologu: būna, žmonės atsisėda pirmosiose kėdėse ir pradeda dalintis savo rūpesčiais ar džiaugsmais.“
Moteris atvirauja, kad jos darbe pasitaiko ir nelabai malonių situacijų, tačiau priduria, kad svarbiausia ramiai ir profesionaliai į jas reaguoti: „Labai sunku važiuoti, kai kiti eismo dalyviai nesilaiko taisyklių: nerodo posūkių, blokuoja kelią, neišleidžia iš stotelių. Juk aš vežu tiek daug keleivių, tiek daug gyvenimo istorijų – jie skuba, vėluoja ar tiesiog yra pavargę ir nori greičiau grįžti namo – jaučiu keleivių emocijas ir stengiuosi visiems būti empatiška.“
Prakalbus apie Motinos dieną, Jelena neslepia apmaudo, kad neretai tenka pastebėti keleivius, neužleidžiančius vietos nėščioms moterims ar mamoms su vežimėliais: „Labai norėčiau, kad keleiviai būtų supratingesni vieni kitų atžvilgiu, juk mes, vairuotojai, ne visada galime pastebėti tokias situacijas ir paraginti užleisti vietą.“
Jelena džiaugiasi, kad jos darbas puikiai suderinamas su asmeniniu ir šeimos gyvenimu. Nors moteris darbą pradeda labai anksti, kai jos vaikai dar miega, tačiau ji itin vertina galimybę grįžti iš darbo tuo pačiu metu, kai vaikai grįžta iš mokyklos: „Galiu padėti jiems ruošti pamokas ir skirti daugiau laiko“, – džiaugiasi Jelena ir priduria, kad šią Motinos dieną ji nedirbs, tad visą savo laiką skirs vaikams. Sveikindama kitas mamas Motinos dienos proga, ji sako: „Linkiu atrasti daugiau laiko savo vaikams ir kuo daugiau su jais kalbėti. Apie viską. Ir apie viešąjį transportą taip pat: apie atsargumo priemones ir apie tai, kaip elgtis prie autobuso. „Esu tikra, kad jei mes skirsime daugiau meilės savo vaikams, jie negailės jos ir aplinkiniams, bus geresni vienas kitam“ – sako Jelena.
