Ar dažnai žmonės į jus kreipiasi prašydami išmokyti dorotis su darbe iškylančiomis nerimo ir įtampos situacijomis? Ar padaugėjo nerimo karantino laikotarpiu?
Sakyčiau, kad dažnai kreipiasi dėl nerimo ir streso bendrai gyvenime, žinoma, tai susiję ir su darbinėmis situacijomis. Apskritai dėl nerimo kreipiasi daug žmonių. Jie nori įgyti įgūdžių, žinių, kad galėtų su tuo tvarkytis.
Ką galima patarti, kaip tą nerimą prigesinti, nes visiškai jo atsikratyti turbūt neįmanoma?
Be abejo. Labai svarbu pirmiausia ir yra suprasti, kad to išvengti neįmanoma, ir nereikia, nes nerimas mums yra gyvybiškai svarbus, jis mus apsaugo nuo pavojų. Ir kol jo lygis yra toks, kad gebate susitvarkyti, tai neviršija jūsų kažkokių prisitaikymo galimybių, netrikdo jūsų kasdienės rutinos, tai su nerimu viskas yra gerai ir jo nereikia bijoti.
Problema atsiranda tuomet, kai nerimo yra per daug, tai yra, kai jis tampa intensyvus ir kai žmogus jaučia, kad nebegali susitvarkyti. Tada, be abejo, reikia susirūpinti ir reikia pradėti kažką daryti arba kreiptis į specialistą pagalbos.
O kokie požymiai byloja, kad žmogui jau reikalinga pagalba?
Ko gero, tai, kad sutrinka kasdienis funkcionavimas: sutrinka miego kokybė, prastėja apetitas, sunku darbe atlikti užduotis, kurias anksčiau atlikdavote, sunku sukoncentruoti dėmesį. Atsiranda didžiulė nuotaikų kaita. Nebedžiugina dalykai, kurie anksčiau teikė džiaugsmo. Darbe nebėra motyvacijos, noro kažką veikti.
Nors įtampa didžiulė, nerimas vargina, tačiau dirbti, užduotis atlikti vis tiek reikia, tad kokius galėtumėte duoti patarimus? Kaip žmogus gali sau padėti, kad tai netrukdytų dirbti?
Yra daugybė būdų, kaip galima sau padėti, bet, manau, pagrindinis dalykas yra nuolat rūpintis savimi. Tai reiškia, kad reikia stengtis. Kad ir šiuo karantino laikotarpiu, kai dalis žmonių dirba iš namų ir tos sąlygos yra pakitusios, stengtis kiek įmanoma išlaikyti įprastą rutiną. O tai reiškia: gultis ir keltis panašiu metu, išlaikyti darbo-poilsio režimą, atsiskirti erdves, kur dirbama, o kur būnama po darbo – kad viskas kuo įprasčiau atrodytų, kad stipriai nepasikeistų.
Be abejo, labai svarbu maitintis sveikai, gerai išsimiegoti, pailsėti – miegas yra, ko gero, vienas svarbiausių dalykų. Fizinis aktyvumas yra numeris 1 kovojant su nerimu – bent kelis kartus per savaitę reikia skirti laiko patinkančioms mankštoms, treniruotėms. Ir ne tiek svarbu, ar jos bus ilgos, ar intensyvios, bet kad truktų bent 15-30 minučių.
Pabūti gryname ore kiekvieną dieną – rekomenduoju tai visiems savo pacientams. Kiekvieną dieną svarbu bent trumpam išeiti į lauką, į gryną orą.
Bendrauti su žmonėmis, su tais, kurie jums artimi, brangūs, kiek tai leidžia dabartinės galimybės, nors ir nuotoliniu būdu, bet yra svarbu.
Skirti laiko malonioms veikloms, kurios džiugina, kažkaip atpalaiduoja.
Mažinti suvartojamo kofeino kiekį, nes dažnai tai irgi prisideda prie padidėjusio nerimo.
Jeigu patiriate nerimą, rekomenduočiau išvis atsisakyti alkoholio. Bent tam laikui.
Ir, be abejo, ieškoti visokių kitokių papildomų būdų nerimui ir įtampai sumažinti. Tai gali būti įvairūs raminantys kvėpavimo, raumenų atpalaidavimo pratimai, meditacijos, muzikos klausymas, pasivaikščiojimai – čia labai individualu ir kiekvienas žmogus turėtų rasti, kas jam geriausiai padeda atsipalaiduoti.
Ar galima įvardinti kažkokią „normą“, kaip dažnai dirbantis žmogus gali patirti nerimą, o kada tai jau yra per daug – kartą per dieną, per savaitę?
Šitaip niekur neišskiriama. Žmogus gali apsispręsti, kad patirs nerimą kartą per savaitę, bet ar tai bus veiksminga? Tiesiog tikslas turėtų būti didinti psichologinį atsparumą visomis šitomis priemonėmis, kurias išvardinau. Kas duotų rezultatą tokį, kad nerimą patirtumėte rečiau, jis būtų ne toks intensyvus, ir gebėtumėte greičiau nusiraminti. Ko gero, svarbiausia turėti įrankių, kas jums padeda nusiraminti, o ne kelti tikslą nejausti nerimo.