Netikėtas posūkis: ekspertai tikina, kodėl nereikia bijoti būti pažeidžiamam – tai į naudą ir vadovui, ir darbuotojui

Žmonės natūraliai jaučia poreikį priklausyti kuriai nors komandai, o kartais dėl jo net atsisako savo autentiškumo. Kai taip nutinka, jie suvienodėja ir tampa patys sau nebeįdomūs.

„Leidimas būti pamatytam kitų su visomis savo svajonėmis, jausmais ir baimėmis – tai pažeidžiamumas. Būtent jis yra kelias į tikrą ryšį, nuoširdų bendravimą ir autentišką gyvenimą“, – teigia mokymų ir verslo konsultacijų įmonės „Grand Partners“ konsultantas, teatro režisierius ir aktorius Žilvinas Beniušis. Ir priduria, jog būtent tokie žmonės traukia kitus, jais norisi sekti.
Ugdymo ekspertas aptaria, kodėl žmonės nenori pasirodyti pažeidžiami ir kodėl, visgi, nereikėtų to bijoti.

Pažeidžiamumas – drąsa būti savimi

„Žmonės bijo būti atskirti, atmesti, todėl stengiasi neparodyti savo pažeidžiamumo. Bene kiekvienas kartais susimąsto, jog yra nepakankamai geras, nepakankamai plonas, protingas ar kitaip nepakankamas. Tuomet pradeda slėptis, stengiasi neišsiskirti, nerodyti emocijų“, – teigia Ž. Beniušis. Anot jo, pavyzdžiui, vadovas turi elgtis taip, kad dirbant su juo, apsimetinėti nereiktų, o tai padaryti galima tik pačiam esant pažeidžiamam.

Ugdymo ekspertas pastebi, kad neretai kartu su neigiamomis emocijomis užgniaužiamas ir džiaugsmas. Šio neturint, kiekviena patirtis gali atrodyti neautentiška ir „prėska“ – netgi kažkam pasisekus, įvykdžius didelį projektą, nebemokama tuo pasimėgauti. „Tam, kad gebėtume patirti džiaugsmą, pirmiausia turime rasti savyje drąsos leistis į pažeidžiamumo kelionę. Tai yra leidimas sau būti pamatytam. Tai drąsa prisipažinti, kad aš galiu būti vertingas ir būdamas netobulas, bet savimi“, – pažymi Ž. Beniušis.

Jis pastebi, jog neretai pasitaiko, kad pažeidžiamumas yra painiojamas su silpnumu, tačiau tai nėra vienas ir tas pats. „Silpnumas yra tuomet, kai vengiama prisiimti asmeninę atsakomybę, kai dėl klaidų kaltinama aplinka ar kiti asmenys. Pažeidžiamumas – drąsa būti savimi, leidimas sau klysti ir dėl to prisiimti atsakomybę. Jei reikia, atsiprašyti.“

Aktoriaus teigimu, pažeidžiamumas padeda pajausti aplinką bei priimti tinkamus sprendimus veikiant komandoje – suprasti, kada ir ką pasakyti, kada patylėti, kad situacija būtų geriausia, kokia gali.

„Be pažeidžiamumo neturėsime situacijos išjautimo, neturėsime vidinio balanso, tuomet galime reaguoti neorganiškai, dirbtinai. Aplinkiniai tai garantuotai pradės jausti. Taip vienas nuo kito „užsikrečiant“, visą darbovietės bendravimo kultūrą galime paversti gana dirbtina, – perspėja Ž. Beniušis ir pažymi, jog padėti įsivertinti, kaip sekasi būti pažeidžiamam, gali paprastas klausimas sau. – Ar jaučiu vidinį džiaugsmą, ar viduje esu ramus? Jei kažką darydamas jaučiu įtampą, stresą, o ne pasitenkinimą, tuomet, tikėtina, kad nepataikau į aplinkos ritmą.“

Tobulą komandos narį siekia išmušti iš vėžių

Ž. Beniušis dalinasi, kad žmonės neretai bijo pasirodyti pažeidžiami, nes mano, jog tuomet jie pasirodys silpni ir nebus tinkamai priimti aplinkinių, tačiau ugdymo eksperto praktika rodo kitaip.

„Pastebėjau, jog žmonės pradžioje gerbia nepažeidžiamus vadovus, tačiau ilgainiui ima ieškoti priekabių, bando įgelti. Darbuotojai pradeda siekti išmušti tokį žmogų iš jo tobulumo, nepasiekiamumo. Jie tai daro tam, kad pamatytų, jog jis irgi toks pats žmogus, kaip jie, – turintis tikrų emocijų“, – pabrėžia Ž. Beniušis.

Jis pastebi, kad dažniausiai taip besielgiantys darbuotojai tiesiog ieško tikro, autentiško ryšio.

„Visai neseniai vienoje įmonėje yra tekę sutikti darbuotoją, į kurią aplinkiniai žiūrėjo kaip į itin stiprią, tobulą moterį, sektiną pavyzdį. Tačiau pastebėjau, kad kolegos bendravo su ja laikydamiesi tam tikro atstumo. Komandos atmosfera buvo ganėtinai įtempta, dirbtinė, – pasakoja ekspertas. – Mokymų užduotis buvo priimti pagyrimą ir pasidalinti su kitais, kaip dėl to pasijutai. Išgirdusi paprastą komplimentą, kad kitiems ji atrodo stipri ir ta, kuria visuomet galima pasitikėti, ji laikėsi, tačiau galiausiai pradėjo kvėpuoti ir pravirko, sakydama, jog jai šis pripažinimas yra labai svarbus. Manau, kad tuo metu visoje komandoje atsirado naujas, gilesnis tarpusavio ryšio lygmuo. Visa atmosfera, atrodo, atsipalaidavo.“

Ž. Beniušis atkreipia dėmesį, jog neretai pasitaiko ir netikro pažeidžiamumo pavyzdžių: „Kartais vien norėdami pasirodyti, kad yra labai autentiški, žmonės elgiasi per daug familiariai, daro kažką ne nuoširdžiai, o todėl, kad taip reikia. Svarbu suprasti, kad per didelis atvirumas kitiems netinkamose situacijose kartais gali kelti nepatogumo jausmą, todėl svarbu jausti situaciją ir nemanipuliuoti tuo, ko nėra. Tikras, išjaustas pažeidžiamumas padeda tai padaryti.“

Kodėl verta būti pažeidžiamam?

„Pažeidžiamumas traukia aplinkinius, leidžia jiems būti savimi, kvėpuoti. Ir tik autentiškas lyderis gali kurti autentiškus ryšius“, – teigia Ž. Beniušis. Jis pabrėžia, jog tai darbe motyvuoja netgi labiau nei atlyginimas. „Jei darbuotojas negali atsiskleisti, jis jaučia stresą, mažėja darbo našumas, bendravimas tampa sudėtingesnis, o problemos sprendžiamos ilgiau“, – vardija ekspertas.

Komandos gali pajusti net kelias pažeidžiamumo naudas. Pirmiausia, jei lyderis yra pažeidžiamas, tuomet jis yra labiau prieinamas – tarp komandos ir jo nesusidaro didelis atotrūkis, pasidaro lengviau atvirai bendrauti, o santykis – žmogiškesnis. Kartu tai padeda kurti pasitikėjimą visoje komandoje. Kadangi pažeidžiamas vadovas yra labiau linkęs dalintis savo jausmais, tai daro jį atviresnį, o tokiu žmogumi pasitikėti lengviau“, – tikina konsultantas.

Anot jo, žmonės vertina tuos, kurie nepabėga nutikus sudėtingoms situacijoms, o priešingai – jose „išbūna“, pripažįsta klydę.

„Pažeidžiamumą puoselėjantys darbuotojai nevengia klaidų ir jų neslepia, jas pripažįsta ir nebėga. Tuomet ir darbo atmosfera darosi malonesnė. Kai nepriimame savo netobulumo, autentiškumo, atsiranda noras viską valdyti, kuris apsunkina. Dar viena problema – kai nepriimame savęs, ir kitus verčiame robotais. Taigi, pradėti reikia nuo veidrodžio“, – pažymi ugdymo ekspertas ir priduria, jog kartu tai parodo asmenybės stiprumą.

Ž. Beniušis įsitikinęs, kad be pažeidžiamumo neįmanomas ir kūrybingumas: „Pažeidžiamas vadovas leidžia sau nežinoti, neužsidaro savyje ir rizikuoja. Tai įkvepia ir kitus. Kūrybingumas yra tarsi leidimas sau ieškoti, klysti, bandyti iš naujo, todėl, jei komanda nori būti kūrybingesnė, jos nariai turi būti atviri nenuspėjamumui ir nepasiduoti norui viską suvaldyti, būti vien tobuliems.“

Komandos nariai, kurie nebijo būti pažeidžiami, eksperto teigimu, geba atvirai įvardinti savo ir kitų netobulumo pavyzdžius ir padėti jiems augti. „Toks žmogus atrodo autentiškas. Tuomet kitiems nereikia slėpti nežinojimo – galima tiesiog paprašyti pagalbos ir problemos išsprendžiamos lengviau“, – tvirtina Ž. Beniušis.

Jis apibendrina, jog galiausiai, pažeidžiamumas padeda kurti stipresnę komandą ir pasiekti geresnių rezultatų, o leidimas pačiam ir aplinkiniams būti savimi yra kelias į džiuginančius ir autentiškus santykius.

Sėkmingi vadovai nebijo būti jautrūs

„European Merchant Bank“ generalinis direktorius Sarp Demiray svarstydamas, koks vadovas yra sėkmingas, pastebi, kad vadovai, gebantys prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, turi beveik septynis kartus didesnes sėkmės galimybes nei vidutiniai vadovai.

„Vienas iš man imponuojančių pavyzdžių – „BCG“ tyrimas, kuris remiasi vadovų NLP analize, atlikta per pirmuosius kelerius jų darbo metus. Šis tyrimas patvirtina, kad sėkmingesni vadovai buvo jautresni, aktyvesni ir labiau pasirengę pokyčiams, dažniau vartojo tokius raktažodžius kaip „komanda“, „partneris“, „mėginimas“, „atvirumas“, „sistema“, „bandymas“, „mokymasis“, mažiau – mechaniško mąstymo pavyzdžių tokių kaip „planas“, „procesas“, „pajėgumai“, „sistema“, „santykiai“.

Augančios ir plačios mąstysenos vadovas sugeba rinkti informaciją ir duomenis iš įvairių šaltinių (net ir iš tų, kurie gali atrodyti nereikšmingi), įžvelgia jų svarbą ir geba apibendrinti, kad galėtų imtis strateginių veiksmų, galinčių turėti teigiamą poveikį įmonės veiklos rezultatams.

Net jei kai kurios iniciatyvos nepasiseks, tas, kuris jas priima kaip žingsnį didesniam šuoliui ir tobulėjimui, gali pasiekti ilgalaikių tvarių laimėjimų, ką patvirtina ir kai kurie analitiniai įrodymai. „Harvard Business Review“ straipsnyje teigiama, kad 90 proc. aukštus rezultatus pasiekusių vadovų sugebėjo susidoroti su nesėkmėmis“, – sako 25 metus įvairias vadovaujančias pareigas einantis S. Demiray.