Vos ne vos kovidą įveikęs įmonės vadovas: turiu ką pasakyti skeptikams – po tokios patirties kitaip imi ateitį vertinti

Paprašytas įvertinti praėjusius metus, draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ vadovas Tadeuš Podvorski (46 m.) neslepia: šiandien turi kuo pasidžiaugti, nors metų pradžioje nebuvo jokio optimizmo. „Buvo dienų, kai mąsčiau apie pabaigą“, – atviras dviejų suaugusių vaikų tėvas, nutaręs savo patirtimi pasidalinti ir su kitais.

– Kalbamės metų pabaigoje – apžvelkite, kokie jie buvo jums, kokie – jūsų vadovaujamai įmonei?

– Noriu metus vertinti tiek iš asmeninės, tiek iš verslo pusės ir tas vertinimas skiriasi. Kalbant apie įmonę – iššūkių buvo tikrai daug. Metai prasidėjo nuo to, kad visi likome namuose, nors tai jau nebebuvo naujovė. Tačiau, rodos, vasarį, kai suvokėme, kad pandemija tęsiasi, kad niekas nepaleidžia, atsirado didelis suirzimas, daug neigiamų emocijų, tad bendraujant su įmonės darbuotojais, su klientais reikėjo didesnių pastangų siekiant išlaikyti ramią atmosferą.

Draudimo rinkoje metai prasidėjo stagnacija, visas pirmas pusmetis buvo be aiškios augimo perspektyvos ir tik nuo metų vidurio pasijuto didesnis judrumas, atsigavimas. Gal tai sutapo su laisvesniu gyvenimu, gal metų laikas atėjo toks, kai viskas suaktyvėjo. Pamatėme daugiau galimybių, pajutome rezultatus, atsirado daugiau džiaugsmo ir drąsos. Bet tuo pat metu atsirado infliacija ir su tuo susiję nauji iššūkiai. Tad tenka taikytis prie dabartinių sąlygų.

Lankstumas, manyčiau, ir yra didžiausia šių metų nauda. Anksčiau gi, prieš keletą metų, turbūt visi abejojo, kad galėtume dirbti kitaip, nei buvome įpratę – buvo taisyklės, kurių visi laikėsi. O dabar matome, kad kartais taisyklių nebuvimas yra kur kas geriau. Kai yra lankstumas, kai galima pasirinkti, kaip ir iš kur dirbti, ir darbuotojai randa puikiausius sprendimus.

Apibendrindamas galiu pasakyti, kad džiaugiamės, jog mes kaip įmonė šiemet pasiekėme savo užsibrėžtus tikslus, tad metai buvo geri.

O štai asmeniniame gyvenime man jie prasidėjo nuo didžiulių iššūkių. Naujuosius pasitikau su kovidu, sirgome visa šeima. Netrukus po naujųjų atsidūriau ligoninėje ir, neslėpsiu, buvo porą dienų, kai jau mąsčiau apie pabaigą. Sunku buvo ir fiziškai, ir psichologiškai matant mirštančius žmones palatoje. Po tokių patirčių pasaulį pradedi kitaip matyti ir imi kitaip apie ateitį galvoti. Nes atrodė, kad ateities nebėra.

Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai, visi pasveikom, tačiau reikia pasakyti, kad persirgus niekas nesibaigia. Ilgą laiką organizmas vienaip ir kitaip vis primena, kad sirgai, ir tas vaikščiojimas pas gydytojus ieškant pagalbos trunka labai ilgai. Kovido pasekmes net galima pavadinti kitomis ligomis ir skeptikai, manantys, kad persirgus viskas bus gerai, smarkiai klysta. Iš savo patirties galiu pasakyti: deja, ne, laukia ilgas sveikimo kelias. Tikrai nesinorėtų kartoti tokių dalykų, todėl prie progos noriu pasakyti: žmonės, skiepykitės. Niekas neišrado geresnio būdo – gal jis ne šimtaprocentinis, negarantuotas, bet aš nežinau kito ir renkuosi šį.

– Pradedame skaičiuoti trečiuosius pandemijos metus – kaip ši situacija pakeitė draudimo bendrovių gyvenimą? Gal atsirado naujų draudimo rūšių?

– Draudimo srityje visada buvo taip, kad draudimas nedraudžia rizikos. Tai yra, tokių rizikų, kurios susijusios su valstybės sprendimais, nes jos negalima įvertinti ir valdyti. Epidemiologinius, pandeminius dalykus taip pat reguliuoja valstybė, atsiranda masiniai reiškiniai ir joks verslas, tame tarpe ir draudimas, ant savo pečių viso to neišneštų. Šiuo atveju rizikos tarsi turi skirstytis tarp valstybių, įmonių ir žmonių.

Ir pandemijos metu atsirado naujų pasiūlymų, kurie teoriškai anksčiau atrodė nedraudžiami – tai yra, žmonių rizika kelionės metu ir pan. Ir mes vieni iš pirmųjų pasiūlėme klientams apsidrausti nuo bet kokių kaštų, kuriuos lemtų susirgimas išvykus į kelionę. Tai tikrai prisidėjo prie to, kad žmonės vėl galėjo grįžti prie kelionių, poilsio, judėjimo į užsienį. Nors tai gal ir didina kovidinę riziką, nes jei nekeliautume, būtų mažiau susirgimų, bet kita vertus, žmonės turi dirbti ir gyventi ir čia reikia to balanso. Mes pasistengėme jį rasti ir pasiūlyti tokius draudimus, kurie leistų žmonėms sunkiai padirbėjus išvykti pailsėti. Juk ne visi gali atsipūsti neatitrūkę nuo kasdienybės, neišvykę iš namų, nenuvažiavę ten, kur yra saulė, jūra ar sniegas ir kalnai.

Tarp pokyčių paminėčiau ir draudimą, kai mokamos išmokos žmogui susirgus kovidu.

– Ar naujos ligos sukelta įtampa, mirties baimė žmones privertė labiau pagalvoti apie savo, artimųjų sveikatą? O gal vis tik mes labiau vertiname materialius dalykus – kokios draudimo rūšys populiariausios?

– Sunku man būtų vienareikšmiškai pasakyti. Gyvybės draudimo sektorius pajautė žmonių susirūpinimą sveikata ir gyvybe – tai rodo ir rinkos augimas. Mes teikiame sveikatos draudimą ir labai stipriai pajutome žmonių norą apsidrausti sveikatą kelionės metu – tai rodo, kad gyventojai rūpinasi savo ir artimųjų sveikata, jiems svarbu turėti galimybę gydytis ir grįžti namo. Anksčiau žmonės sveikatos draudimą kelionės metu visai kitaip vertino.

Tuo pat metu smarkiai auga ir turto draudimas – turbūt tam įtakos turėjo tai, kad žmonėms praleidžiant daugiau laiko namuose, atsirado poreikis turėti geresnių, patogesnių, brangesnių daiktų ir rūpėjo juos apdrausti. Namuose jau praleidžiama ne 12 valandų, o galbūt 20 ir net daugiau per parą, tad viskas tampa svarbu. Matome taip pat ir labai ženklų įvykių augimą. Ilgiau būnant namuose – daugiau ir nelaimingų nutikimų. O draudimas yra tai, kas stabilizuoja situaciją. Pirkinį gali planuoti, bet išlaidų nelaimingu atveju – ne.

Taigi, nėra didelio pokyčio, ką labiau žmonės vertina – turtą ar sveikatą, gyvybę. Viskas yra svarbu. Ir suvokimas, kad tai reikia vertinti, išaugo ir nesustoja augti.

– Vadovaujate dideliam darbuotojų kolektyvui – kaip save apibūdintumėte kaip vadovą? o kokias darbuotojų savybes vertinate labiausiai?

– Galiu pasakyti, koks pats norėčiau būti. Norėčiau būti lyderis ir norėčiau būti kolega. O vadovas, žinote – čia labiau atsakomybė nei būdas.

Mūsų įmonėje dirba per 500 darbuotojų visoje Lietuvoje. Noriu būti jiems kolega, kuris gali padėti, kai to reikia, ir noriu apie save turėti žmones, kurie padeda man.

Kalbant apie darbuotojų savybes išryškinčiau jas tris: kompetenciją, sąžiningumą ir žmogiškumą.

Pabaikite sakinius:

* Geriausia kalėdinė dovana... – laikas su šeima. Tai – didžiausias deficitas.
* Laisvalaikiu labiausiai mėgstu... skaityti knygą arba krapštytis namų ūkyje.
* Vasara ar žiema? Nėra taip, kad kažkurio sezono nemėgčiau, tačiau labiau patinka vasara ir iš esmės dėl to, kad ilgesnė diena, gyvenimas yra šviesesnis. Aš tikiu tuo, kad šviesa labai gerai veikia žmogų.