– Kaip išlaikote balansą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo? Ar prisėdate prie darbų savaitgaliais?
– Nykstant riboms tarp darbo ir laisvalaikio, kai technologijų dėka galime dirbti praktiškai bet kur ir bet kada, labai svarbu sau priminti apie balansavimą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo. Pritariu mūsų kompanijos filosofijai, kad technologijos turi pagerinti žmonių gyvenimą – tuo, manau, visi labai gerai įsitikino pandemijos laikotarpiu. Tai reiškia, kad technologijos turi padėti mums taupyti laiką, būti produktyvesniais ir geriau pasiekiamais. Taigi, tai turi padėti mums rasti laiko daugiau sau ir tarnauti mūsų patogumui, o ne atvirkščiai...
Netikiu darbuotojo produktyvumu ilgo laikotarpio perspektyvoje, jei jis nuolatos aukoja asmeninį gyvenimą darbo sąskaita. Tai iš esmės nėra naudinga niekam: nei darbdaviui, nei darbuotojui, nei šeimai ar visai visuomenei. Tačiau visgi mūsų darbe yra keletas periodų metuose, kai dirbama neskaičiuojant darbo valandų ir savaitės dienų – paprastai tai būna, kai ruošiamės naujų modelių premjeroms rinkoje. Tačiau svarbu, kad tai neužtruktų per ilgai – jei „persidirbimas“ tampa nuolatine praktika, galiausia pralaimi visi, kaip ir minėjau.
Taip pat netikiu perdėta darbo „geimifikacija“ (pavertimu žaidimu) – per dažnom „darbostogomis“ ar perkrautomis lėkštėmis pyragaičių biure (supraskite tai kaip tam tikrą metaforą), kai neretai visa tai dar ir tampa tarsi pasiteisinimu dėl nepakankamai keliamų atlyginimų – supraskit, „jau atsiskaitėm“...
– Kokia yra didžiausia pamoka, kurią išmokote per savo karjerą?
– Jei turi labai tvirtą įsitikinimą dėl tam tikrų veiksmų tikslingumo, jei argumentai yra akivaizdūs tiek pačiam, tiek komandai, – nereikia delsti, bet kuo greičiau pradėti veikti bei nenusileisti tarpiniams ar „pusiau geriems“ veiksmų variantams. Taip pat svarbu nesileisti išmušamiems iš vėžių, net jei idėjos ar projekto įgyvendinimas užtrunka. Teko gailėtis nepradėjus laiku keleto projektų, kai buvo aiškus jų poreikio suvokimas ir laikas skaudžiai įrodė, kad delsti buvo negalima. Lygiai taip pat buvo sėkmės istorijų, kai buvo reaguota laiku.
Taip pat svarbu užčiuopti ir skatinti tokią iniciatyvą tarp komandos narių – jei yra būtent tas „auksinis“ momentas, vidinė paskata veikti, reikia „įjungti žalią šviesą“, kol dar žiba akys. Deja, teko nemažai girdėti, kad dėl kai kurių įmonių vidaus kultūros ar vadovų asmeninių savybių stengiamasi veikti būtent priešingai – naujas iniciatyvas užgniaužti, ypač „nestandartines“. „Dėl ramios galvos“, kaip sakoma .Tai blogiausia, kad gali nutikti. Visi mes esame emocinės būtybės, ir su teisingu „užtaisu“ galime kalnus nuversti. Kaip, beje, ir atvirkščiai...
– Kaip motyvuojate ir įkvepiate savo komandą siekti užsibrėžtų tikslų?
– Išsiugdėme tokią neapsimestinę praktiką bet kokį svarbų iššūkį ar tikslą komandoje priimti pakankamai „asmeniškai“ – gal tai galimybė kažkuo būti geriausiais Europoje ar atsikovoti dalį Baltijos rinkos, sukurti naują sėkmės istoriją ir pan. Užkabinus reikiamas ambicijas ir stygas – komandos nariai tampa ir aktyviais „varžybų“ dalyviais, ir sirgaliais. Mūsų komandoje nemažai sportuojančių narių, todėl jie gerai įvaldę savęs motyvaciją – reikia tik sukurti pretekstą, surasti „didesnį tikslą“.
Vadovų pareiga yra stengtis, kad kompanijos tikslai susisietų su darbuotojų profesinėmis ambicijomis ir lūkesčiais. Pavyzdžiui, čia labai svarbus ne vien tik formalus požiūris į MBO (Management by Business Objectives) – tai toli gražu ne tik priemonė „išmokėti“ premiją ketvirčio ar pusmečio gale. Tai planas, pagal kurį darbuotojas suvokia savo asmeninį indėlį siekiant bendrų komandos tikslų.
– Ar galite papasakoti apie atvejį, kai darbe jums kažkas stipriai nepavyko ir kaip tai įveikėte?
– Sunku išskirti būtent koki vieną dramatišką atvejį. Tačiau jų tikrai buvo. Mūsų dinamiškoje verslo aplinkoje visko pasitaiko, taip pat ir nesėkmių. Tai neišvengiama turint ambicijų ir siekiant kompanijos sėkmės.
Yra gana taiklus pasakymas: „nėra kalnų be slėnių..“. Nesėkmės yra proceso dalis ir reikia jas priimti kaip neišvengiamybę, nes bijant suklupti sėkmės pasiekti taip pat neįmanoma. Įveikti šias krizines situacijas padeda susitelkimas į darbą ir motyvuojant tiek save, tiek komandą tuo, kad yra daugybė sėkmės atvejų bei jų bus ateityje. Tai atsveria laikinas negandas ir leidžia susikaupti siekiant ateities rezultatų.
– Kaip matuojate sėkmę gyvenime?
– Gana filosofinis klausimas. Svarbiausia, kaip jautiesi pats ir kaip jaučiasi tavo aplinkiniai: šeima, kolegos darbe. Tiek gyvenime, tiek profesinėje veikloje yra svarbus „duoti“ ir „imti“ balansas, tikriausiai tokia yra viena iš sėkmės formulių. Iškreipus šį balansą „sėkmė“ gali būti subjektyvi ir klaidinanti. Kitaip sakant – asmeninė sėkmė negali tapti kitų nesėkme.
– Ką mėgstate veikti laisvalaikiu, kad atsipalaiduotumėte ir pasikrautumėte energijos grįžimui prie darbų?
– Kokias praktikas taikote kovodami su stresu darbe?
– Kažkas yra suformulavęs laimingo žmogaus apibūdinimą – „laimingas tas, kas ryte nori į darbą, o vakare – namo“. Gal pasakymas buvo sukurtas kaip pajuokavimas, tačiau jame slepiasi labai daug tiesos. Negali 24/ 7 gyventi darbu, būtina reguliari režimo kaita, kad galėtum vėl produktyviai dirbti ir tuo mėgautis. Namai, gamta, dviratis, tebūnie trumpesnės, bet pilnavertės ir turiningos atostogos, domėjimasis įvairiomis temomis, nebūtinai susijusiomis su darbu – man geriausi vaistai nuo streso.
– Ką patartumėte žmogui, norinčiam siekti karjeros technologijų srityje?
– Būti pasiruošusiam pokyčiams, nuolatiniam mokymuisi, susidoroti su stresu, kaip jau kalbėjome, stengtis lavinti akiratį – ir nebūtinai tik specifinėmis technologijų temomis. Ir svarbu suvokti, ar tai priimtina jūsų natūrai, ar tai būtent to, ko jums reikia ir tuo sugebėsite mėgautis, būti „užsivedęs“. Jei atsakymas teigiamas – drąsiai eikite į technologijų sritį. Čia reikalingi labai skirtingi žmonės, nebūtinai tik tie, kurie visą gyvenimą siejo save su technologijomis. Šioje srityje nemažai kas atranda save iš naujo, visų svarbiausia – požiūris ir noras tobulėti.
– Kaip, jūsų nuomone, technologijų pramonė vystysis per ateinančius 5–10 metų?
– Yra kelios kryptys, ties kuriomis dirba technolgijų rinkos dalyviai ir kuriose įvyks reikšmingiausias proveržis šiame dešimtmetyje.
5G ir 6G
Viena iš sričių – 5G internetas. Ši technologija pagaliau tapo prieinama vartotojams ir per keletą metų turėtų atrasti jų vis daugiau. 5G tinklas ne tik keičia, kaip palaikome ryšį tarp žmonių, tačiau ir tokias sritis, kaip sveikatos priežiūra, gamyba ar vairavimas. Tiesa, ties 5G niekas taip pat nesustoja. Iš tiesų, jau yra diegiamos 6G technologijos, kurios dar labiau įgalins DI bei mašininį mokymąsi. Su 6G, skirtu sujungti milijardus įrenginių, atsiras galimybės turėti tokį ryšį, kuris sujungia virtualųjį ir realųjį pasaulius bei leis dar geriau išnaudoti visus daiktų interneto privalumus.
Robotika
Reikėtų paliesti ir kitą sritį, jungiančią skaitmeninį ir fizinį pasaulius – tai robotika. Šiuo metu jau intensyviai dirbama ties robotais kaip pagalbininkais, galinčiais suprasti mūsų poreikius ir sujungti mus su šeima ir draugais. Robotai tobulinami, kad pagerintų mūsų gyvenimo kokybę bendraudami su mumis per pažintinę sąveiką arba padėdami mums atlikti fizines užduotis. Visa tai turi patobulinti ir išmaniųjų namų konceptą – vis daugiau ir daugiau žmonių pajaus to patogumus. Juk namai – vieta, kur praleidžiame daugiausiai laiko ir čia robotai taps neatsiejama vartotojų kasdienio gyvenimo dalimi – nuo robotų, padedančių palaikyti švarą namuose, iki robotų, padedančių tvarkyti jūsų dienotvarkę ir įpročius.
Jau dabar kai kurie žmonės naudojasi tokiais nustatymais, kaip wifi įjungimas telefone, jam atpažinus, jog grįžote į namus ar žemėlapių programėlės įjungimas telefone, vos tik įsėdus į automobilį. Kitas praktinis pavyzdys – vis daugiau žmonių atranda išmanių, dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių skalbimo mašinų privalumus – jos pačios nustato audinį, parenka tinkamiausią skalbimo režimą bei skalbiklio kiekį, taip tausojant audinį ir priemones.
Dar vienas pavyzdys – iš virtuvės: mūsų kompanija jau dabar pristato daugybę įvairių išmaniųjų namų sprendimų. Pavyzdžiui, išmaniųjų namų sprendimas suasmenina patiekalų paruošimą, atsižvelgiama į vartotojų sveikatą ir tai, ką jie turi savo šaldytuve. Moderniausios, dirbtiniu intelektu pasižyminčiose orkaitės siūlo receptų rekomendacijas ir maisto gaminimo nustatymus.
Neseniai žiniasklaida atkreipė dėmesį bei įvardino labai neraminančią statistiką, kokie milžiniški maisto produktų kiekiai Lietuvoje yra išmetami pasibaigus galiojimo terminui. Išmanūs sprendimai spręs ir šiuos skaudžius klausimus.
Dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas – viena karščiausių temų šiandien. Tiek mes, tiek kitos kompanijos nenustoja jo tobulinti: nuo jo integravimo išmaniojo telefono kameroje iki pritaikymo jau minėtoje robotikoje.
Tvarumo klausimas
Mūsų dienomis nebeužtenka kurti naujas, žmonių kasdienybę lengvinančias technologijas. Būtina atkreipti dėmesį į jų poveikį aplinkai. Akivaizdu, kad vis daugiau investuosime į tvarias technologijas – nuo mažai energijos naudojančius atminties lustų iki įvairios energetiškai efektyvios butinės elektronikos.
– Jūsų nuomone, kokia yra dirbtinio intelekto ateitis?
– Atsiradus tokioms platformoms kaip „ChatGPT“, kurios leidžia kiekvienam iš mūsų prisiliesti ir pamatyti, kaip realiu laiku veikia dirbtinis intelektas, ši tema, pastaruoju metu, pasidarė itin populiari.
Mūsų kompanijai dirbtinis intelektas yra taip pat viena iš prioritetinių sričių, į kurią investuojame, nes tikime, kad ši technologija pagerins patirtį, naudojantis mūsų įrenginiais.
Vienas iš svarbiausių aspektų, kai kalbama apie DI, yra personalizavimas. Šiuo metu matoma didžiulė technologinė pažanga tokiose srityse kaip kalbos modeliavimas, todėl technologijų gamintojos tiria, kokiu būdu į įvairius produktus įtraukti emocinį DI, kad geriau suprastų ir reaguotų į klientų elgesį.
– Koks yra geriausias patarimas, kurį kada nors esate gavęs?
– Siekti paversti savo darbą hobiu, pomėgiu. Tada nereikės „dirbti“ nė vienos dienos. Žinoma, realybėje viskas nėra taip paprasta, tačiau pats principas tikrai veikia.
***
Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „Interviu su vadovu“ dalis. Ciklas skirtas skaitytoją supažindinti su įvairių įmonių lyderiais, atskleisti juos kaip asmenybes. Ankstesnį ciklo straipsnį galite perskaityti ČIA.
