aA
Sėkminga studijas Lietuvoje baigusių užsieniečių integracija valstybei atneštų apie 19 mln. eurų per metus, rodo „Kurk Lietuvai“ atliktas tyrimas. Vis dėlto, studijas šalies aukštosiose mokyklose baigę užsieniečiai Lietuvoje pasilikti neskuba, rašoma pranešime žiniasklaidai.
VU studentai
VU studentai
© Organizatorių nuotr.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas pastebi pozityvią tendenciją – kasmet Lietuvos aukštosioms mokykloms pavyksta pritraukti vis daugiau užsieniečių pilnoms studijoms, o šiemet tokių studentų šalyje yra apie 6,3 tūkst.

„Užsienio studentai savo įnešamomis lėšomis švelnina aukštųjų mokyklų finansavimo problemas bei turi potencialą prisidėti prie tam tikrų specialistų trūkumo mažinimo darbo rinkoje“, – nurodo G. Jakštas.

Tikslą paraginti į Lietuvą atvykti daugiau talentų yra užsibrėžusi ir LR Vyriausybė. Vis dėlto, kaip pastebi programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Marta Misiulaitytė, vykdanti užsieniečių absolventų įsidarbinimo Lietuvoje skatinimo projektą, atvykusių talentų integracijos trūkumas gali užkirsti kelią šio tikslo įgyvendinimui.

MOSTA duomenimis, po studijų baigimo Lietuvoje dirbti lieka vos 7 proc. užsieniečių. Siekiant geriau suprasti priežastis, lemiančias tokį žemą užsieniečių absolventų įsidarbinimo lygį, praėjusių metų rudenį buvo atlikta 300 užsieniečių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, apklausa.

Studentai mainų programoje
Studentai mainų programoje
© Shutterstock

„Pastebime, kad užsienio studentai itin patenkinti gyvenimu Lietuvoje ir kad ketvirtadalis jų norėtų po studijų dirbti Lietuvoje. Jeigu būtų įsidarbinęs bent ketvirtadalis užsieniečių, praeitais metais baigusių studijas Lietuvoje, jų darbo vietos būtų sugeneravusios papildomų 18,5 mln. eurų Lietuvos ekonomikai, įskaitant beveik 8 mln. eurų socialinio draudimo įmokų ir kitų mokesčių“, – sako M. Misiulaitytė.

Pasak programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės, užsieniečių integracijos nauda seniai pripažinta daugelyje šalių. „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos analizės rodo, kad aukštos kvalifikacijos imigrantai prisideda prie pasaulyje stipriausiai augančių sektorių (STEM, sveikatos apsaugos) vystymosi bei papildo senkančius žmogiškųjų išteklių rezervus. Europos visuomenei senstant, kova dėl geriausių studentų pritraukimo ir išlaikymo ateityje taps tik intensyvesnė“, – teigia M. Misiulaitytė.

Vis dėlto, norint pasinaudoti užsienio studentų turimais gebėjimais, valstybė turėtų užtikrinti kryptingą studentų integraciją į Lietuvos visuomenę studijų metu. Apklausa atskleidė, kad 42 proc. užsienio studentų pagrindiniu trikdžiu įsiliejant į darbo rinką Lietuvoje laiko kalbos barjerą.

VGTU studentai
VGTU studentai
© Organizatorių nuotr.

„Žinome, kad vienas efektyviausių būdų išmokti kalbą yra gyvas bendravimas su vietiniais. Vis dėlto iš respondentų atsakymų aiškėja, kad ne visiems užsienio studentams pavyksta rasti ryšį su lietuviais. Dažnai užsieniečiai dėl integracinių struktūrų trūkumo formuoja atskiras bendruomenes, kuriose bendrauja angliškai, o tai apsunkina galimybes išmokti sklandžiai bendrauti lietuviškai“, – pastebi M. Misiulaitytė.

Dažnai toks atsiskyrimas nuo plačiosios visuomenės susijęs su kokybiškų ir nemokamų lietuvių kalbos kursų trūkumu, taip pat ir su paskaitų tvarkaraščių bei bendrabučių formavimu, sistemiškai atskiriant lietuvius nuo tarptautinių studentų.

Tyrime dalyvavę studentai, kurie buvo labiausiai motyvuoti likti Lietuvoje, turėjo lietuvių pažinčių tinklą, o neturėję – buvo neužtikrinti dėl likimo Lietuvoje dėl baimės stokoti socialinių kontaktų. „Kaip gerą integracijos pavyzdį galima paminėti Estiją, kuri per pastaruosius metus itin pagerino užsieniečių absolventų įsidarbinimo rodiklius.

Universitetai Estijoje pasiūlė nemokamus estų kalbos kursus iki pažengusio lygmens, Kultūros ir Švietimo ministerijos pristatė kelias kokybiškas nemokamas kalbos mokymosi programėles, kurios taip pat supažindina su šalies kultūra ir papročiais, – teigia M. Misiulaitytė. – Verta išskirti ir Švediją, kur visi studentai priskiriami draugijoms pagal regionus ir pomėgius, taip įtraukiant tarptautinius studentus į vietinį gyvenimą. Ši ir minėtos Estijos iniciatyvos prisideda prie socialinių kontaktų ir kalbinių žinių kaupimo, reikalingo įsitvirtinimui šalyje.”

Studentai (KU nuotr.)
Studentai (KU nuotr.)

Panašių iniciatyvų poreikį Lietuvoje atskleidžia ir apklausos rezultatas, kad trečdalis respondentų norėtų po studijų išvažiuoti į kitą (bet ne gimtąją) šalį, nes mano, kad ten jų lauktų lengvesnė socialinė ir kultūrinė integracija. Mažiausiai savo ateitį su Lietuva sieja iš Europos Sąjungos šalių atvykę studentai.

Pagrindiniais veiksniais, lemiančiais tokį sprendimą, apklausos metu jie įvardino galimybę gyventi arčiau savo artimųjų, aukštesnius atlyginimus bei galimybę bendrauti gimtąja kalba. Studentai, teigę, kad norėtų ateityje likti dirbti Lietuvoje, pagrindinėmis tokio pasirinkimo priežastimis įvardino galimybę dirbti anglų kalba ir pasitenkinimą gyvenimo kokybe Lietuvoje.

Pasak G. Jakšto, tai, kad Lietuvoje išsilavinimą įgiję užsieniečiai retai įsidarbina šalyje nepaisant didelės jų motyvacijos, parodo supratimo spragas apie aukštos kvalifikacijos specialistų poreikius.

„Neretai siekiant pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, būna išskiriamos tam tikros profesijos ir šalys, iš kurių laukiami imigrantai, o tai mažina integracijos tikimybę ir sudaro prielaidas kastų atsiradimui. Tačiau užsieniečiai studentai, keletą metų praleidę šalyje, dažnai jau turi užmezgę socialinius ryšius bei susipažinę ar net įsitraukę į vietinę darbo rinką. Kitose šalyse tokie imigrantai laikomi „pavyzdiniais“. Lietuva šioje srityje dar nėra pakankamai pasiruošusi, trūksta kokybiškų paslaugų ir ypač kalbos mokymo“, – teigė MOSTA analitikas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nuo kasininkės – iki direktorės: buvau įsitikinusi, kad tai laikinas darbas (1)

Net ir baigus aiškios krypties mokslus, karjera nebūtinai pasisuks iš pradžių numatyta...

Kaip pasirinkti studijas, kurios garantuotų paklausų ir gerai apmokamą darbą? (1)

Paskutiniai metai mokykloje tampa dideliu galvos skausmu ir mokiniams, ir jų tėvams. Nors sakoma,...

Pensinio amžiaus kartelę kelia didžiuma Europos šalių, išskyrus vieną (42)

Senstanti visuomenė ir ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė visame pasaulyje skatina diskusijas apie...

10 šalių, kuriose darbuotojams mokami didžiausi atlyginimai (5)

Kokiose valstybėse didžiausi pasaulyje atlyginimai? Šis klausimas jums neišvengiamai kils, jei...

Artėjant vasarai įmonės jau dairosi darbo rankų – šiemet sezoninių darbuotojų poreikis išaugs

Nemokamas apgyvendinimas pajūryje, lankstus darbo grafikas bei tolimesnė karjera – darbo...

Top naujienos

Šiurpą keliančios monstrų „linksmybės“ Vilniuje: visą laiką meldžiausi, kad tik likčiau gyvas (39)

Tai buvo tikrų tikriausia trijų jaunų monstrų puota Vilniuje – prie prekybos centro esančiame...

Amžina kova, kur pigiau – Turkijoje ar Palangoje: atsakymas akivaizdus (16)

Metai iš metų Lietuvoje kyla arši diskusija, kur pigiau atostogauti: mūsų Palangoje ar tolimoje...

Beprotiškas savaitgalis pajūryje: Palangoje – žmonių minios, Neringoje – kilometrinė eilė link kelto (107)

Ypatingai šiltą gegužės savaitgalį nemažai žmonių plūstelėjo į pajūrį. Portalas...

Mirgantis šviestuvas gali įspėti apie didžiulę grėsmę: į tai pažiūrėjusių pro pirštus laukia milžiniški nuostoliai

Vakare namuose pastebite keistai mirguliuojantį šviestuvą? Įjungus keletą prietaisų, išmuša...

Jei ant Vilniaus kristų raketos: laiku neišmokus šių pamokų pasekmės būtų tragiškos (173)

Įsivaizduokite, sukaukia sirenos, gaunate žinutę, kad būtina skubiai ieškoti priedangos –...

Vaidas Mikaitis | D+

Lietuvių kelionė į nepripažintą ir sugriautą valstybę: norėdami čia išgyventi turite apsimesti rusais

Jau esu pasakojęs, kad planuojant keliones, mano dėmesį labiau patraukia visokie frykiški...

Chmieliauskas jaunesnysis: pastaraisiais metais pasaulyje ir Lietuvoje išpopuliarėjo viena įdomi sąmokslo teorijų rūšis

Atsiradus plačiai interneto prieigai visuomenei, pagreitį įgavo ne tik pozityvūs pokyčiai –...

Stebuklingas „Liverpool“ triumfas: paskutinę akimirką pergalę išplėšė vartininko pelnytas įvartis (1)

Fantastišką pergalę Anglijos „Premier“ futbolo lygoje iškovojo „Liverpool“ futbolininkai....

Julija Mackevičiūtė | D+

Pavydėti gali ir patys Valdovų rūmai: mistinėje Siesikų pilyje randami kvapą gniaužiantys lobiai

1998-ieji, paskelbtas Siesikų dvaro sodybos nuomos konkursas. Jame dalyvaujanti UAB „Fondas...

Rimvydas Valatka. Marš, marš, tra-ta-ta! (523)

Maršai yra gerai. Maršai sustyguoja tautos būtį: suvienija ir nubrėžia raudonas linijas,...