Štai 100 darbuotojų turinčioje sandėliavimo įmonėje „Talga“ įvairiose pozicijose dirba 5 šeimos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dažniausia kombinacija: vyras – sandėlio darbuotojas, moteris dirba administracijoje.
Jonavoje esančioje įmonėje taip pat dirba ir keletas asmenų iš šeimų: sūnūs ar dukros ir vienas iš tėvų. Dauguma šeimų įmonėje dirba dešimt ir daugiau metų.
Panaši situacija ir Širvintų rajone Alekniškyje filtrų gamybos įmonėje „Baltic Filter“. Ten iš 188 darbuotojų – 15 šeimų arba 30 darbuotojų. „Tai mūsų stuburas, – sako įmonės direktorius Eidminas Kasperavičius, kuris įžvelgia ir teigiamų, ir neigiamų šeimų darbo aspektų. – Pliusas, jei serga vaikas – į darbą ateina bent vienas šeimos narys, minusas – atostogauti išvažiuoja drauge, o tada reikia pagalvoti kuo pakeisti“.
„Talgos“ direktorius Justas Karoblis šeimas, dirbančias kolektyve, vertina kaip siektiną tikslą. „Jei mūsų darbuotojai sugundo įsidarbinti antrąją pusę – tai tik sveikintina“, – sakė J. Karoblis.
Psichologas Tomas Lagūnavičius šeimų įsiliejimą į santykinai nedidelių miestų kolektyvus vertina kaip kiek atgimusias tendencijas. „Sovietmečiu gyrėmės, kad kartų kartos dešimtmečiais dirba vienoje ir toje pačioje įstaigoje. Nebūtinai tarybinais laikais viskas buvo katastrofiškai blogai, – pasakoja ekspertas. – Po 30 metų tam tikros tendencijos atsikartoja. Imkime kad ir Danijos Helsingorfo miesto pavyzdį, kuris nutolęs 50 km nuo Kopenhagos – ten savivaldybė deda visas pastangas, kad šeimos liktų, nes tai gyvybė – pilnos darželių grupės, mokyklos. Nedideliems miestams reikia ir darbuotojų, ir vartotojų. Priešingu atveju bus laukymė ir nyku“.
Lietuvos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos prezidento patarėjas dr. Gediminas Rainys „šeimų atradimą“ darbo rinkoje vertina kaip natūralų.
„Vokietijoje ar Švedijoje gamybos ar logistikos įmonės dažniausiai įsikūrusios periferijoje. Ten pasirinkimo nebūna itin daug, – pasakojo ekspertas. – Suprantama, kad ir Vokietijoje, ir Lietuvoje jauni žmonės nori išbandyti save ir privačiame versle, ir svetur, ar darbe didmiestyje, bet subrendus norisi pastovumo. Aišku, labai svarbu ir įmonės vadovų pozicija – jie turėtų įmonę prižiūrėti kaip antrus namus, tai yra, rengti įmonės šventes ar kokias nors kultūrines išvykas“.
Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) Sociologijos instituto Darbo rinkos tyrimų skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Ingos Blažienės teigimu, Lietuvoje šeimų darbo vienoje įmonėje sritis nėra tyrinėta. Šalyje nebuvo atlikta mokslinių tyrimų, kurių metu būtų vertinami tokios praktikos privalumai ar trūkumai, tačiau, kaip teigia, remiantis vien tik analitinėmis įžvalgomis, galima teigti, jog vienos šeimos narių darbas toje pačioje įmonėje neabejotinai turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų – tiek iš darbdavio, tiek ir iš darbuotojų perspektyvos.
Prie tikėtinų teigiamų aspektų, pasak mokslininkės, tektų priskirti didesnį lojalumą įmonei, tam tikrus teigiamus bendrystės, psichologinius aspektus, kai kartu dirbantys sutuoktiniai turi daugiau bendrų interesų, gali palaikyti vienas kitą ar patarti, esant tam tikroms situacijoms. Darbas su sutuoktiniu vienoje įmonėje ypač būtų patrauklus asmeniui su negalia arba grįžtančiam į darbą po ilgesnės pertraukos. Ekonomine prasme dirbant toje pačioje darbovietėje galima sutaupyti kelionės išlaidas, racionaliau organizuoti pietų pertrauką ir pan.
Tiesa, I. Blažienė taip pat atkreipia dėmesį, kad toks darbas gali turėti ir neigiamų aspektų – atsiranda su nepotizmu susijusi rizika, gali kilti tam tikrų šeimos ir darbo pareigų derinimo problemų. Be to, iš ekonominės pusės kelių šeimos narių darbas vienoje įmonėje susijęs ir su finansine rizika įmonės bankroto ar jos finansinių sunkumų atveju. Tad neabejotinai tiek darbdaviai, tiek darbuotojai turėtų įvertinti šiuos ir kitus galimus privalumus ir trūkumus.
Nei Užimtumo tarnyba, nei „Sodra“ neskaičiuoja kiek šeimų dirba įmonėse.
